Latvijos vyriausybė pirmadienį nutarė šiais metais biudžetą
sumažinti 500 mln. latų.
Auga susirūpinimas, kad Latvijai, smarkiai nukentėjusiai dėl
recesijos, gali tekti devalvuoti latą, dėl to sunkumų gali kilti
visame Baltijos regione.
Tačiau Latvijos finansų ministras Einaras Repšė buvo griežtas.
„Lato devalvacijos nebus“, - pareiškė jis.
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras
Joaquinas Almunia tikino, kad Europos Sąjunga
palaiko „nuolatinius kontaktus“ su Latvija, ir sprendimas, ar bus
šaliai suteikta papildoma pagalba, priklausys nuo Latvijos biudžeto
išlaidų apkarpymo.
Jeigu Latvija bus priversta atsisakyti savo valiutą sieti su
euru, kitoms regiono šalims, tokioms kaip Estijai ir Lietuvai, gali
taip pat tekti to atsisakyti.
Latvijos krizė gali taip pat smogti skaudų smūgį Europos
bankams, investavusiems Latvijoje. Bankas „Swedbanka“, stambiausia
kreditinė institucija Baltijos regione, vertinamas kaip labiausiai
pažeidžiamas, be to, pastarosiomis dienomis Švedijos kronos kursas
smarkiai krito.
Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje,
vykstančiame Liuksemburge antradienį, didelis dėmesys bus
sutelkiamas į ES reakciją į recesiją ir į ES narių biudžetus.
ES finansų ministrai aptars ES siūlymą įsteigti Europos
sisteminės rizikos tarybą, kuri stebėtų ir įvertintų potencialias
grėsmes ir rizikas ES finansiniam stabilumui ir teiktų
rekomendacijas, kokių priemonių imtis, reaguojant į nustatytas
rizikas. Taip pat numatoma įsteigti Europos finansų rinkos
priežiūros sistemą, kuri užtikrintų sklandžią nacionalinių
priežiūros institucijų veiklą ir darnią finansų įstaigų, vykdančių
savo veiklą keliose valstybėse, priežiūrą.
Europos sisteminės rizikos tarybai pirmininkautų Europos
centrinio banko pirmininkas, o ją sudarytų visų ES šalių finansų
priežiūros institucijų ir centrinių bankų atstovai.