Brazilijos karo laivai atplukdys rastus kūnus prie Brazilijai
priklausančių Fernando de Noronjos salų, į kurias jie bus išskraidinti
sraigtasparniu antradienio rytą.
Iš salyno palaikai bus lėktuvu nuskraidinti į Brazilijos pakrantės miestą
Resifę, o ten paruoštoje lavoninėje pasiruošta atpažinti žuvusius pagal
artimųjų DNR pavyzdžius ir odontologinius duomenis.
Brazilijos pareigūnai pirmadienio vakarą sakė nuo šeštadienio lėktuvo
kritimo zonoje, esančioje už 1 100 kilometrų nuo Brazilijos šiaurės rytinių
krantų, radę 24 lavonus.
Prancūzijos pareigūnai vėliau nurodė, kad mažiausiai dar penki kūnai yra
jų šalies fregatoje, kuri padeda Brazilijos karo laivynui vykdyti kūnų ir
lėktuvo nuolaužų paieškas, todėl iš viso jau rasti 29 kūnai.
Vienas Brazilijos jūrų pajėgų laivas pirmadienį rado „Air France“
lainerio „Airbus A330“ uodegos dalį ir plukdė ją į krantą. Ši nuolauža
laikoma svarbiausia iš iki šiol rastų dalių, pasklidusių vandenyne birželio
1 dieną, kai laineris sudužo skrisdamas iš Rio de Žaneiro į Paryžių. Per šią
avariją lėktuvo pilotai neperdavė jokio nelaimės signalo.
Lainerio „juodosios dėžės“ buvo įtaisytos uodegoje, todėl radus jos
nuolaužą gali susiaurėti šių skrydžio duomenų kaupimo prietaisų paieškos
zona. Trečiadienį į nelaimės vietą turėtų pasiekti Prancūzijos povandeninis
laivas, kuris pradės ieškoti veikiausiai į vandenyno dugną nugrimzdusių
juodųjų dėžių.
Manoma, kad šie savirašiai įtaisai dabar gali būti iki 6 tūkst. metrų
gylyje, tačiau ieškotojai privalo skubėti, nes „juodųjų dėžių“ akustinių
signalų siųstuvai nustos veikę po trijų savaičių.
JAV karinės jūrų pajėgos pranešė, kad trečiadienį į katastrofos zoną bus
atgabentas pirmasis iš dviejų velkamų hidrolokatorių, kuriais bus mėginama
nustatyti pilotų pokalbių įrašų ir duomenų kaupimo įtaisus.
Tą pačią dieną šiame vandenyno ruože taip pat plaukios Prancūzijos
povandeninis atomlaivis, kuris mėgins nustatyti „juodųjų dėžių“ akustinių
švyturių buvimo vietą.
Jeigu „juodosios dėžės" būtų aptiktos, Prancūzijos mokslinis nardymo
aparatas, kuriuo buvo tiriamos nuskendusio jūrų lainerio „Titanic"
nuolaužos, bus pasiųstas jų iškelti. Po kelių dienų į lėktuvo kritimo vietą
taip pat bus atgabentas batiskafas „Nautile", galintis panerti į iki 6 tūkst.
metrų gylį.
Ši lėktuvo katastrofa yra didžiausia pasaulyje nuo 2001 metų ir
precendento neturinti 75 metų gyvuojančios bendrovės „Air France“
istorijoje.
Šiuo metu daugiausia įtarimų kelia „Airbus A330“ greičio jutikliai,
kurie tikriausiai sugedo likus kelioms minutėms iki katastrofos, rodo 24
automatiškai pasiųstų žinučių apie gedimus duomenys.
Tyrėjai aiškinasi, ar šie jutikliai, vadinami Pito vamzdeliais, galėjo
pasidengti ledu. Dėl šios priežasties „Air France“ galėjo įskristi į tą
dieną siautusios audros zoną, nežinodami tikrojo lainerio greičio.
Prancūzijos susisiekimo ministras Dominique'as Bussereau sakė, kad susiklosčius tokiam scenarijui pilotai galėjo nustatyti
„per mažą lėktuvo greitį, todėl jis galėjo smukti žemyn, arba per didelį
greitį, todėl lėktuvas galėjo subyrėti priartėjęs prie garso greičio ribos,
nes išorinis apvalkalas nepritaikytas atlaikyti tokio greičio“.