Vidutinis rinkėjų aktyvumas 10-yje buvusių komunistinių šalių
sudarė 31 procentą. Vidutinis rinkėjų aktyvumas Europos Sąjungoje
siekė 43 procentus, rašo leidinys.
Kadangi daugelis šalių pajuto pasaulio finansų krizės
padarinius, rinkėjai turėjo dėl ko vienytis. Bet prasti rezultatai
rodo, jog jie netiki, kad nacionalinės ar tarptautinės institucijos
gali išspręsti jų problemas.
Nors rinkėjai liko namuose daugelyje Europos šalių, „ši
tendencija ypač stebina Rytuose, kur po kelių komunizmo dešimtmečių
buvo galima tikėtis didesnio dalyvavimo demokratijos procese
alkio“, pažymi „The New York Times“.
Laikraštis cituoja analitikus, kurie dėl mažo rinkėjų aktyvumo
kaltina Europos institucijų nutolimą nuo jų. Daugelis žmonių
jaučia, jog jie neturi jokios įtakos šių institucijų veiklai.