Pasak Pentagono vadovo, tarp dabar svarstomų projektų - priešraketinės gynybos objektų dislokavimas Rusijos teritorijoje.
Vašingtonas planuoja dislokuoti priešraketinės gynybos objektus Rytų Europoje, motyvuodamas tai būtinumu apsaugoti JAV sąjungininkus nuo Irano raketų keliamos grėsmės. Rusija anksčiau skeptiškai vertino šį argumentą ir laikė priešraketinės gynybos stiprinimą prie savo sienų nedraugiškais veiksmais.
Antradienį kalbėdamas Senate, B.Gates'as papasakojo, jog per vieną iš jo susitikimų su Vladimiru Putinu Rusijos premjeras pateikė specialiųjų tarnybų išvadą apie Teherano raketų programos perspektyvas: rusų žvalgai manė, jog per artimiausią dešimtmetį iraniečiai neįstengs sukurti raketos, galinčios pasiekti didžiąją Rusijos teritorijos dalį arba Vakarų Europą.
„Rusams teko vėl susitikti su mumis ir pripažinti mūsų teisumą - ir savo klaidą - vertinant Irano raketų grėsmės aktualumą. Todėl aš tikiuosi, kad mums pavyks eiti toliau“, - pareiškė R. Geitsas.
Baracko Obamos administracija atidėjo priešraketinės gynybos objektų dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje, kurį amerikiečiai suplanavo George'o W. Busho prezidentavimo laikotarpiu, bet Maskva ragino visiškai atsisakyti šių planų. O dabar, kaip teigia, nesigilindamas į detales, B.Gates'as, dvi šalys šiek tiek priartėjo prie kompromiso.
Apie kompromiso šiuo klausimu galimybę Vašingtone buvo kalbama ir anksčiau. Pavyzdžiui, kovą žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog B.Obama pasiūlė savo kolegai Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui sandorį: esą Vašingtonas pasirengęs padaryti nuolaidų dėl priešraketinės gynybos, jeigu Maskva darys spaudimą Teheranui ir padės įšaldyti Irano branduolinę programą. R.Gates'as tada tegė, kad JAV stengiasi paversti Rusiją „visaverte partnere“ kuriant priešraketinės gynybos sistemą.
Rusijos atstovai kol kas nekomentuoja pranešimų, kad esą pasikeitė jos pozicija JAV priešraketinės gynybos sistemos atžvilgiu.