Latvija ieško alternatyvos TVF ir ES paramai

"Reuters"-ELTA ir lrytas.lt inf.

Latvija ieško alternatyvos

V.Dombrovskis trečiadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jose Manuel Barroso.
Daugiau nuotraukų (1)
Latvija nedevalvuos lato, nacionalinė valiuta bus susieta su euru tol, kol Latvija prisijungs prie euro zonos, Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio žodžius cituoja agentūra „Reuters“. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad šalis gaus antrą ir trečią TVF ir ES paramos dalį, kurios bus panaudotos Latvijos biudžeto deficitui finansuoti.
„Latvijos centrinio banko strategija - fiksuotas lato susiejimas su euru - nesikeis iki euro įvedimo, - patikino Latvijos centrinio banko viešųjų ryšių departamento vadovo pavaduotojas Kristapas Otersonas. - Devalvacija nėra teisingas sprendimas šalyje, kur atvira ekonomika, didelis importas ir daug žmonių bei įmonių, paėmusių paskolas užsienio valiuta“.
Jis priminė, kad latas stabilus „jau 15 metų“. „Griežto valiutos susiejimo mechanizmas leidžia Latvijos centriniam bankui sėkmingai vykdyti šią politiką. Latvijos vyriausybė tęsia pradėtas reformas švietimo, medicinos ir valstybės valdymo srityse, planuoja tolesnį biudžeto karpymą tam, kad iki 2011 m. pavyktų pasiekti tik nežymaus biudžeto deficito“, - tikino K.Otersonas.
Jis pripažįsta, kad tai „nelengvas uždavinys“, bet neabejoja vyriausybės sėkme - vyriausybės, kuri kartu su darbdaviais ir profsąjungomis, taip pat savivaldybėmis ją įvykdys ir „gaus tarptautinę paskolą, kuri savo ruožtu padės padengti deficitą nuosmukio laikotarpiu ir paremti verslininkus“.
V.Dombrovskis trečiadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jose Manuel Barroso ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaru Joaquinu Almunia aptarti ekonominės situacijos Latvijoje ir susitarti dėl kitos tarptautinės paskolos dalies.
Anot Latvijos finansų ministerijos spaudos tarnybos, „Ch. Almunija patvirtino, kad Latvija jau birželio pabaigoje-liepos pradžioje gaus antrąją 1,2 mlrd. eurų paskolos dalį, jeigu biudžeto deficitas bus sumažintas 500 mln. latų (apie 988 mln. dolerių)“.
„Tuo atveju, jeigu Latvija negaus antrosios paskolos dalies, Finansų ministerija rengia alternatyvius variantus, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas finansų rautas“, - pranešė ministerijos atstovas, tačiau variantų neįvardino.
„Jeigu Latvija paskolos negaus, žinoma, iškils didelė rizika Latvijos ekonomikai“, - pažymėjo Latvijos universiteto Ekonomikos fakulteto profesorė Margarita Dunska. Tačiau ji sakė tikinti, kad paskolą Latvija gaus.
Tuo tiki ir Latvijos universiteto profesorius Uldis Rozevskis. „Tikimybė gauti ES paramą, tai yra paskolą, yra nemaža, - sako jis. - Trečiadienį lato kursas pakilo. Mes atsidūrėme sunkioje ekonominėje situacijoje, teks patirti dar nemažai išgyvenimų - nedarbą, atlyginimų mažinimą, tačiau yra požymių, kad ekonomika laipsniškai sugrįžta į normalias vėžes“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.