Pastarojo pusmečio viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Lisabonos
sutarties šalininkų gretos Airijoje didėja. Šio dokumento
priešininkų stovyklos lyderis Declanas Ganley patyrė
triuškinantį pralaimėjimą praėjusią savaitę vykusiuose rinkimuose į Europos
Parlamentą.
Praėjusių metų birželio 12 dieną 53,4 proc. referendume dalyvavusių Airijos
piliečių atmetė sutartį, kuri turėtų palengvinti sprendimų priėmimą 27 šalių
Bendrijoje, todėl Lisabonos dokumento ratifikavimo procesas atsidūrė
aklavietėje.
Kad ši sutartis įsigaliotų, ją privalo ratifikuoti visos ES šalys, todėl
Dublinas sutiko surengti antrą referendumą mainais į garantijas dėl
mokesčių, neutraliteto ir etikos klausimų kontrolės bei pažadą palikti
Airijai vieno ES komisaro postą.
Dėl konkrečios šio referendumo datos bus susitarta Briuselyje liepos
18-19 dienomis vyksiančiame svarbiame ES viršūnių susitikime, tačiau
labiausiai tikėtina, kad balsavimas bus surengtas spalį.
Tačiau visuomenės požiūris jau dabar yra pasikeitęs: praėjusią savaitę
kompanijos „Lansdowne Marketing Research“ atliktos apklausos rezultatai
rodo, kad 54 proc. respondentų balsuotų už Lisabonos sutartį ir tik 28 proc.
pasisakytų prieš. 18 proc. apklausos dalyvių nurodė dar nesantys
apsisprendę.
Apžvalgininkai nurodo, kad tokį piliečių nuomonės pokytį didele dalimi nulėmė recesija, parklupdžiusi buvusio „Keltų tigro“ ekonomiką. Airijai
kovojant su finansų krize daugelis piliečių nenori rizikuoti prarasti
Briuselio paramą. Apie 30 proc. Lisabonos sutarties šalininkų per apklausą
nurodė, kad narystė Europos Sąjungoje yra naudinga Airijai.
Airijos vyriausybės vadovo Briano Coweno, kuris remia ES
reformų sutartį, nepopuliarumas stiprina dokumento priešininkų pozicijas,
tačiau šis veiksnys nėra lemiamas - tik 15 proc. Lisabonos sutarties
oponentų siejo savo nepritarimą šiam dokumentui su nepalankiu požiūriu į
dabartinę vyriausybę.