Finansų analitikams tai kelia nerimą - pirmiausia dėl sklandančių kalbų apie lato devalvaciją.
Eilėje prie darbo biržos 37 metų Olegas Kobstevas laukė keturias valandas. Tada nusispjovė ir pasuko namo. Darbo jis neteko mėnesio pradžioje. „Atėjau septintą ryto“, - sako metalo apdirbimo įmonėje dirbęs vyras. Eilė jau nuo ankstaus ryto buvo labai ilga. Eilėje susimaišė įvairaus amžiaus latviškai ir rusiškai kalbantys bedarbiai - visų bėdos tos pačios.
„Užknisa“, - rėžia O.Kobstevas. Jį atleido, kai įmonei sumažėjo užsakymų. Nedarbas Latvijoje auga. Prieš metus jis siekė 4,8 proc., o šiemet gegužę perkopė 11,3 proc. - nuo 52213 bedarbių sąrašas išsiplėtė iki 126595 žmonių.
Krizė Latvijai smogė po svaiginančio vartojimo bumo. Pigios paskolos išlepino gyventojus, o paskui atėjo sausra, ir ekonomika krito žemyn. Vyriausybė turėjo staigiai pradėti mažinti išlaidas, kad gautų 7,5 mlrd. eurų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo ir ES.
Kitos Baltijos šalys - Estija ir Lietuva - taip pat nugrimzdo į recesiją. Tačiau Latvijoje padėtis blogiausia, nes jos augimas buvo veržliausias.
„Mes turime pinigų tik mokesčiams už butą ir maistui. Niekam kitam nebelieka. Žmonės buvo įpratę samdytis aukles ir valytojas, tai man padėjo prakusti“, - aiškina 28 metų Aida Radionova, pabrėždama, kad žmonės nebeišgali toliau samdytis auklių.
Sausį politikai savo kailiu pajuto nusivylusių žmonių pyktį. 2,3 mln. latvių tauta užvirė lyg katilas - Rygoje įsiplieskė tokios riaušės, kokių šalis nebuvo mačiusi.
Vietos ir Europos Parlamento rinkimai parodė, kad opozicija pasinaudoja piliečių nusivylimu valdančiosiomis partijomis ir surenka vis daugiau balsų.
Ekonomikos nuosmukį pirmiausia pajuto statybininkai ir nekilnojamojo turto pardavėjai. Vėliau - automobilių salonai ir mažmeninės prekybos verslas. Kitų šalių vyriausybės ir investuotojai ėmė baimingai žvilgčioti į situaciją Latvijoje, nuogąstaudami, kad devalvacija Latvijoje gali sukelti neprognozuojamą grandininę reakciją kitose šalyse.
Devalvacija galingai smogtų dešimtims tūkstančių latvių, kurie yra paėmę paskolas eurais.
Būsto kainų burbulo sprogimas buvo garsiausias krizės signalas. Latviai liūdnai juokauja, kad Rygoje pradėjo veikti naujas didžiulis parduotuvių tinklas su ta pačia iškaba „Išnuomuojama“.
Kai Skandinavijos bankai pumpavo pinigus į Rytų Europą, nekilnojamojo turto kainos čia augo greičiausiai pasaulyje. Dabar bankai susidūrė su privataus sektoriaus nemokumo problema.
Būstų ir biurų patalpų kainos sparčiai smunka žemyn, o daugybė patalpų stovi tuščios. Kai kurie pastatai liko nebaigti - statybos sustojo pritrūkus pinigų.
Vienas tokių brangių, bet nebaigtų projektų - „Aurora Residence“ kompleksas Rygos priemiestyje. Greta stilingų architektūros formų pastatų plyti ežeras ir žaliuoja du parkai.
Projektą reklamuojantis interneto puslapis vis dar veikia, tačiau pardavimų vadybininkų numeriai išimti.
Įspūdingus namus statė „Ranga IV“. Dabar tai - didžiuliai vaiduokliai. „Latvijoje nekilnojamojo turto rinka visiškai žlugo“, - „Reuters“ žurnalistams elektroniniu paštu atrašė „Ranga IV“ įmonės Latvijoje direktorius Aidas Šuopys. Jis kaltina bankus dėl nutraukto finansavimo.
„Ateitis atrodo niūri. Rizikuoti ateityje išdrįsiantys gyventojai ir verslininkai nėra apsaugoti nuo paskolų krizės“, - konstatuoja nekilnojamo turto vystymo bendrovės „Ranga IV“ įmonės Latvijoje vadovas A.Šuopys.
Latvijos bėdų šaknys užsimezgė 2004 metais, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą. Bankai iš Švedijos, pavyzdžiui, „Swedbank“, SEB ir „Nordea“, norvegų „DNB Nord“ agresyviai įsiveržė į Latvijos rinką.
„Latvija patyrė vartojimo, nuosavybės įsigijimo ir statybų klestėjimą, kuris vedė į ekonomikos perkaitimą. Politikai tai suvokė per vėlai“, - teigia Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje profesorius Mortenas Hansenas.
Vyriausybė TVF ir Europos Sąjungai įsipareigojusi toliau mažinti biudžeto išlaidas, kad gautų paramą. O vienas buvęs šalies premjeras praėjusį mėnesį, duodamas interviu laikraščiui, perspėjo, kad ateinantis ruduo bus iš tiesų sunkus, nes 120 tūkst. bedarbių nebegaus pašalpų. Anot politiko, tuomet šių gyventojų vienintelis pajamų šaltinis liks vietos valdžios mokama 30 latų (apie 150 litų) pašalpa.
Nieko gero ateitis nežada ir mokytojams, nes valdžia sako dėl pinigų stokos būsianti priversta atleisti tūkstančius pedagogų. Nors tik prasidėjo vasara, žmonėms kelia nerimą tai, kad žiemą negalės susimokėti už aukštas šildymo kainas.
Ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis ir finansų ministras Einaras Repšė lieka įsitikinę, kad tolesnis biudžeto išlaidų mažinimas ir skolinimasis yra geriausias kelias, ir atmeta valiutos devalvacijos galimybę, kurią bando įpiršti kai kurie ekonomistai. „Jeigu mes to nedarysime (išlaidų mažinimo ir skolinimosi), mūsų dabartinės problemos atrodys tik kaip lengvas gyvenimas prieš tikrąsias negandas“, - Latvijos radijui pirmadienį sakė E.Repšė.