Baltieji rūmai šią Izraelio premjero kalbą pavadino „svarbiu žingsniu į
priekį“.
Tačiau B.Netanyahu taip pat sakė, jog palestiniečiai privalo pripažinti
žydišką Izraelio pobūdį. Šią sąlygą palestiniečių prezidentas Mahmudas
Abbasas ilgą laiką atmesdavo.
B.Netanyahu taip pat atmetė galimybę sustabdyti visą su žydų
gyvenvietėmis susijusią veiklą, kaip reikalauja Jungtinės Valstijos.
„Jei palestiniečiai pripažins Izraelį kaip žydų tautos valstybę, tuomet
pasieksime sprendinį, pagrįstą demilitarizuota palestiniečių valstybe,
(egzistuojančia) greta Izraelio“, - sakė B.Netanyahu.
„Palestiniečių teritorija bus be ginklų, nekontroliuos oro erdvės, į ją
nebus galima įvežti ginklų, (ji neturės) galimybių formuoti aljansų su Iranu
ar (Libano šiitų judėjimu) „Hizbollah“, - pažymėjo Izraelio premjeras.
B.Netanyahu atmetė galimybę visiškai sustabdyti su žydų gyvenvietėmis
susijusią veiklą okupuotame Vakarų Krante, nors palestiniečiai šios veiklos
sustabdymą yra iškėlę kaip derybų atnaujinimo sąlygą. B.Netanyahu taip pat
sakė, kad palestiniečių pabėgėliai nebus perkelti į Izraelio teritoriją.
Palestiniečiai Izraelį kaip valstybę pripažino 1993 metais, pagal Oslo
susitarimus, tačiau atsisakė pripažinti jį „žydišku“, nes tai praktiškai
reikštų, jog atsisakoma palestiniečių pabėgėlių teisės grįžti, o tai yra
svarbus palestiniečių reikalavimas nuo pat 1948 metų, kai buvo įkurta
Izraelio valstybė.
Palestiniečiai tuoj pat sukritikavo B.Netanyahu kalbą, kuri, kaip sakė
M.Abbaso atstovas Nabilas Abu Rudeina, „torpeduoja visas taikos iniciatyvas
regione“.
„Tai supančioja visas pastangas taikos procesui išgelbėti, aiškiai
nepaisant JAV administracijos“, - sakė jis žurnalistams.
Gazos ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ šią kalbą pasmerkė kaip
„rasistinės, ekstremistinės“ ideologijos, kuri neigia palestiniečių teises,
atspindį.
Atsakas B.Obamai
Ši Izraelio premjero kalba laikoma atsaku Baracko Obamos
kalbai, su kuria jis prieš 10 dienų kreipėsi į islamo pasaulį. Toje kalboje
JAV prezidentas pakartojo, kad Ameriką su Izraeliu sieja „nenutraukiami“
saitai, bet taip pat pavadino palestiniečių situaciją nepakenčiama.
Baltųjų rūmų atstovas Robertas Gibbsas savo pareiškime
nurodo, jog B.Obama „sveikina šį svarbų žingsnį į priekį premjero Netanyahu
kalboje“.
Šiame pareiškime JAV dar kartą deklaruoja B.Obamos įsipareigojimą dėl
dviejų valstybių sprendinio, pagal kurį greta viena kitos „istorinėje abiejų
tautų tėvynėje“ egzistuotų Izraelio žydų valstybė ir nepriklausoma
Palestina.
B.Obama „mano, kad šis sprendinys gali ir turi užtikrinti ir Izraelio
saugumą, ir palestiniečių teisėto gyvybingos valstybės siekio įgyvendinimą,
ir sveikina premjero Netanyahu pritarimą tam tikslui“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras sveikino B.Netanyahu pritarimą palestiniečių valstybės
perspektyvai ir sakė, kad Izraelio premjero „kalba šiuo požiūriu reiškia
žingsnį į priekį“.
Pastarosiomis savaitėmis Vašingtonas vis labiau spaudė naująją Izraelio
vyriausybę pritarti palestiniečių valstybės idėjai ir sustabdyti su žydų
gyvenvietėmis susijusią veiklą.
B.Obamos administracijos pozicija Izraelyje pakurstė nuogąstavimus, kad
pagrindinis jo sąjungininkas Vašingtonas siekdamas gerinti santykius su
islamo pasauliu gali sumažinti savo paramą.
Dėl tokios JAV pozicijos karingų pažiūrų B.Netanyahu atsidūrė sunkioje
padėtyje, nes jo koalicinė dešiniųjų vyriausybė, kuri valdo dar tik 10
savaičių, gali žlugti, jei jis pernelyg nusileis Vašingtono reikalavimams.
„Tai buvo nuostabi kalba, bet joje buvo viena bloga frazė, kuri padėjo
kertinį akmenį Palestinos valstybės įkūrimui, - po premjero kalbos sakė
„Likud“ parlamentaras Danny Danonas. - Parlamente padarysiu
visa, kas mano galioje, kad to nenutiktų“.
Pagrindinė naujakurių organizacija „Yesha“ savo pareiškime premjero kalbą
pasmerkė: „Smerkiame tai, kad premjeras sutiko su demilitarizuotos
palestiniečių valstybės sukūrimu, nors daug metų kartojo, kad tokia
valstybė, net ir demilitarizuota, keltų grėsmę Izraeliui“.
Tačiau parlamentaras Danielis Ben Simonas iš centro kairiųjų Darbo
partijos, priklausančios B.Netanyahu koalicijai, jo kalbą pavadino
revoliucine ir sakė, jog Izraelio centristų partijos turėtų padrąsinti
premjerą.
D.Ben Simonas pridūrė, kad tokia parama galėtų nulemti „taikos susitarimo
su palestiniečiais stebuklą valdant centro dešiniųjų vyriausybei, (nors) to
niekada nepavyko padaryti kairiosios pakraipos vyriausybėms“.
Vienas Vakarų diplomatas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, sakė, kad
B.Netanyahu kalba drąsina ir kad galima dirbti toliau. „Manau, visi supranta
Izraelio susirūpinimą, o reikalavimas dėl demilitarizuotos (palestiniečių)
valstybės visada buvo darbotvarkėje“, - pridūrė jis.
Svarbiausias Izraelio sąjungininkas Vašingtonas kasmet suteikia Izraeliui
2,4 mlrd. dolerių (6 mlrd. litų) vertės karinę pagalbą, taip pat -
diplomatinę paramą.
Izraelis ir palestiniečiai 2007 metų lapkritį per konferenciją Jungtinėse
Valstijose atnaujino savo derybas, bet jose nebuvo padaryta beveik jokios
pažangos. Jos sustojo per Izraelio karinę operaciją Gazos ruože, kuri buvo
vykdoma gruodžio ir sausio mėnesiais.
B.Netanyahu sekmadienį taip pat reagavo į rinkimus Irane ir sakė, kad
„didžiausia grėsmė Izraeliui, Artimiesiems Rytams ir visam pasauliui yra
branduolinių ginklų susikryžminimas su radikaliuoju islamu“.
Izraelis, kuris laikomas vienintele branduolinį ginklą turinčia regiono
valstybe, nors pats to ir nėra deklaravęs, kaltino Iraną skubant pasigaminti
branduolinių ginklų ir dangstant šiuos ketinimus civiline branduoline
programa. Teheranas šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.