Susidūręs su didžiausia krize nuo 1979 metų islamo revoliucijos, Irano
režimas reagavo puolimu: ėmė areštuoti opozicijos protestuotojus ir garsius
reformų šalininkus, varžyti žiniasklaidą ir griežtai kritikuoti savo
priešininkų, tarp jų - Vašingtono, „kišimąsi“.
Nepaisydamas valdžios taikomų griežtų priemonių, prezidento rinkimus
pralaimėjęs kandidatas Miras Hosseinas Mousavi
paragino savo šalininkus ketvirtadienį juodai apsirengus vėl išeiti į gatves
ir taip pademonstruoti gedulą dėl protestuotojų, žuvusių per susirėmimus po
penktadienio balsavimo.
Kaip pranešė liudininkai, trečiadienį „tylos“ demonstracijoje dalyvavo
dešimtys tūkstančių žmonių, kurie ant riešų ir galvos ryšėjo žalias -
M.H.Mousavi kampanijos spalvos - juostas ir nešė transparantus su užrašais,
kaltinančiais perrinktą prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą „pavogus“ jų balsus.
Valstybinė televiziją parodė trumpą reportažą iš tos demonstracijos.
Pagal suvaržymus, kurie buvo įvesti Irane kilus pasipiktinimo rinkimų
rezultatais bangai, užsienio žiniasklaidai draudžiama pranešinėti apie
tokius įvykius.
Per smurto protrūkį, kuris buvo didžiausias bent per dešimt pastarųjų
metų, žuvo mažiausiai septyni žmonės; dar kažkiek žmonių buvo sužeisti. Kaip
pranešama, protestai po rinkimų vyko ne tik Teherane, bet ir kituose
dideliuose miestuose visoje šalyje.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei sakė,
jog M.Ahmadinejado varžovams pateikus oficialius skundus dėl rezultatų
klastojimo svarstys galimybę iš dalies perskaičiuoti balsus.
Tačiau M.H.Mousavi trečiadienį pakartojo savo reikalavimą anuliuoti
rinkimų rezultatus ir surengti naują balsavimą.
Pasaulio valstybės reiškė susirūpinimą dėl situacijos Irane, ypač - dėl
griežtų priemonių prieš protestuotojus ir areštus, o kai kurių valstybių,
taip pat ir Europos, lyderiai viešai kalbėjo apie klastojimą ir rinkimų
taisyklių pažeidimus.
Iranas reaguodamas trečiadienį išsikvietė Šveicarijos ambasadorių, kuris
Irane atstovauja JAV interesams, ir pareiškė protestą dėl JAV pareigūnų
pastabų, kuriomis esą kišamasi į Irano vidaus reikalus, pranešė valstybinė
televizija.
JAV prezidentas Barackas Obama išreiškė „didelį
susirūpinimą“ dėl įvykių po Irano rinkimų, bet sakė, jog būtų neproduktyvu
atrodyti „kišantis“. Iranas ir JAV jau tris dešimtmečius nepalaiko jokių
ryšių, bet Amerikos lyderis neseniai Teheranui pasiūlė dialogą.
Iranui taikant naujas priemones prieš žiniasklaidą, elitinė Revoliucinė
gvardija nurodė interneto svetainėms ištrinti medžiagą, kuri „kelia įtampą“,
ir pagrasino priešingu atveju imtis teisių veiksmų, be to, paskelbė naują
perspėjimą užsienio žinisklaidai, kuriame kai kurias priemones kaltina tapus
„riaušininkų judėjimo ruporais“.
Iraniečių pareigūnai, kurie perspėjo, kad užgniauš bet kokią „aksominę
revoliuciją“, Teherane ir kituose miestuose sulaikė dešimtis žmonių, tarp jų
- garsius reformų šalininkus, artimus buvusiam prezidentui Mohammadui
Khatami.
M.H.Mousavi ir M.Khatami, kurį prezidento poste 2005 metais pakeitė
M.Ahmadinejadas, trečiadienį paskelbė bendrą laišką, kuriame ragina Irano
valdžią paleisti areštuotus asmenis ir nutraukti smurtą prieš jų
šalininkus.
Organizacija „Reporteriai be sienų“ (Reporters sans frontieres) nurodo,
kad Irane buvo areštuota 12 iraniečių žurnalistų bei tinklaraštininkų ir kad
daugelis kitų turi slapstytis.
Kaip sakė šaltiniai reformų šalininkų stovykloje, tarp trečiadienį
sulaikytų asmenų yra Mohammadas Atrianfaras, buvusio
prezidento Akbaro Hashemi Rafsanjani draugas,
ir garsus analitikas bei žurnalistas Saeedas Laylazas.
Tuo tarpu nuotraukos, vaizdajuostės ir pranešimai iš Irano miestų gatvių
toliau plūsta į tokius interneto socialinius tinklus kaip „Twitter“,
„Facebook“, „YouTube“ ir „Flickr“, nors Irano pareigūnai ir bando nutraukti
mobiliojo telefono bei interneto ryšį.
Tose mėgėjiškose nuotraukose ir vaizdajuostėse matyti chaotiškos, kartais
žiaurios smurto scenos, pavyzdžiui, kaip policininkai muša protestuotojus.
Vienoje vaizdajuostėje esą matyti, kaip per masinę demonstraciją pirmadienį
nušaunamas vienas protestuotojas.
Kovingai nusiteikęs M.Ahmadinejadas, kuris per pirmąją savo ketverių metų
kadenciją nustatė konfliktavimo su Vakarais kursą, nepaisydamas protestų
toliau tvirtina, kad jo pergalė rinkimuose rodo žmonių tikėjimą jo
„sąžininga ir žmonėms tarnaujančia“ vyriausybe.
Ajatola A.Khamenei, kuris priima galutinius sprendimus visais valstybei
svarbiais klausimais, sakė, jog paprašė rinkimus prižiūrinčios Sergėtojų
tarybos ištirti skundus dėl įtariamų pažeidimų.
Taryba pranešė, jog pakvietė tris M.Ahmadinejado rinkimų varžovus
šeštadienį išdėstyti savo nusiskundimus.