Dešimtis tūkstančių darbo išlaidų išklotinių, kuriose užfiksuotos pastarųjų ketverių metų Bendruomenių rūmų narių parlamentinės išlaidos, tapo prieinamos visiems gyventojams ketvirtadienį anksti ryte - 6 val. (vietos laiku) - parlamento tinklalapyje. Šiuo istoriniu vadinamu žingsniu pagaliau buvo įvykdyta prieš metus priimta Aukščiausiojo teismo nutartis, kuria liepta paviešinti tokią informaciją.
Tačiau paviešintuose dokumentuose juodu rašalu užtušuotos svarbios detalės, pavyzdžiui, asmeniniai adresai, tiekėjų vardai ir netgi nuolatiniai kelionių tvarkaraščiai. Toks sprendimas aiškinamas siekiu apsaugoti parlamentarų privatumą, nors kai kurią iš šios „užjuodintos“ informacijos jau spėjo paskelbti britų dienraštis „The Daily Telegraph“.
Paskutine Didžiosios Britanijos parlamentarų išlaidų skandalo auka tapo jaunesnioji finansų ministrė Kitty Ussher, kuri buvo priversta atsistatydinti, kai minėtas dienraštis paskelbė įtarimus, kad vyriausybės narė išvengė mokesčių už savo apygardoje parduotą namą.
Dabar visi britų rinkėjai gali žvilgtelėti, kaip jų pinigus leido parlamentarai. Iš dokumentų, pavyzdžiui, matyti, kiek ir kaip parlamento narių naudojosi privilegija gauti 24 tūkst. svarų sterlingų kompensaciją už vadinamuosius „antruosius namus“, į kuriuos parlamentaras gauna teisę kadencijos metu. Tačiau užtušuotos vietos paslėpė parlamento narių gyvenamųjų vietų adresus, todėl lieka neaišku, ar šia privilegija nebuvo piktnaudžiaujama.
Už tokį išviešinimą jau penkerius metus kovojanti Heather Brooke tvirtina, kad juodomis dėmėmis maskuojama ne tiek privati informacija, kiek duomenys, kurių paviešinimas pastatytų parlamentarus į nepatogią padėtį. „Aš mačiau kai kuriuos originalius dokumentus ir galiu pasakyti, kad pagrindinis veiksnys, nulėmęs kai kurios informacijos ištrynimą, buvo noras išvengti gėdos“, - tvirtino visuomenės veikėja.
Tuo tarpu „The Daily Telegraph“ ketvirtadienį pranešė ketinantis publikuoti informaciją su visomis detalėmis šeštadienio laikraščio specialiame priede.
Per septynerius metus bendra parlamentarų kompensacijų už darbo išlaidas suma buvo išaugusi 60 proc. Šiais metais valstybė politikams buvo numačiusi kompensuoti daugiau kaip 100 mln. svarų sterlingų darbo išlaidų. Į šią sumą dar neįeina parlamentarų algos.
Parlamentarų „antrųjų namų“ išlaikymui, kelionėms, biuro reikmėms ir padėjėjams 2002 metais Bendruomenių rūmai skyrė 57,5 mln. svarų (dabartiniu kursu – 225,7 mln. litų). Tačiau praėjusiais metais parlamentas deputatų išlaidoms atseikėjo net 92,9 mln. svarų (346,6 mln. litų). O šiemet Bendruomenių rūmų narių išlaidoms skirtos lėšos pasiekė rekordinę – 109,3 mln. svarų (429 mln. litų) sumą. Į šią sumą dar neįeina eilinio parlamentaro gaunamas 64,7 tūkst. svarų (254 tūkst. litų) metinis atlyginimas.
Suvestinėse puikiai atsispindi politikų įpročiai. Pavyzdžiui, pernai britų parlamentarams prireikė net 55 mln. svarų (216 mln. litų), kad atsiskaitytų su padėjėjais. Mažiausiai 200 parlamentarų padėjėjais samdėsi šeimos narius – šie praturtėjo mažiausiai 8 mln. svarų (31,4 mln. litų).
Be to, Bendruomenių rūmų nariai pasinaudojo praėjusiais metais įsigaliojusia nuostata susigrąžinti pinigus už vadinamąsias komunikavimo išlaidas. Komunikavimui, kuriam apžvalgininkai priskiria ir politinę reklamą, parlamentarai iš viso išleido 4,7 mln. svarų (18,45 mln. litų).
Gegužės pradžioje kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad britų parlamentarai už mokesčių mokėtojų pinigus nesidrovi samdyti darbininkų keisti elektros lemputes savo namuose ar pirkti šunims ėdalo.
Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai ilgai spyriojosi, kad nebūtų paviešintos jų darbo išlaidų išklotinės. Jose išsamiai atskleidžiama, kokiems pirkiniams ar paslaugoms išleistas lėšas jie susigrąžina iš valstybės biudžeto. Parlamentarai būgštavo ne be pagrindo. Dienraščiui „The Daily Telegraph“ paviešinus kai kurių politikų išlaidų ataskaitas, Didžiojoje Britanijoje kilo audra.