Ketvirtadienį Latvijos sostinėje
Rygoje surengtos protesto akcijos tikslas buvo pasiektas, nes žmonės
sugebėjo išreikšti savo nuomonę dėl valdžios politikos,
pareiškė Latvijos profsąjungų konfederacijos lyderis Peteris
Krygeris.
Jo teigimu, manifestacijos metu buvo
pateikti keli konstruktyvūs pasiūlymai. "Mes žinome, kad
valstybės turtas išgrobstytas, tačiau šį klausimą turi spręsti
kompetentingos institucijos, o mes privalome kontroliuoti, kaip tai
daroma", - pabrėžė P. Krygeris.
Atsakydamas į klausimą dėl netikėto
Latvijos finansų ministro Einaro Repšės, kuriam žmonės neleido
pasisakyti, pasirodymo manifestacijoje P. Krygeris atsakė, kad
vyriausybė vis dėlto bijo žmonių.
Profsąjungų lyderis taip pat mano,
kad Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis nebūtų
atsiprašęs žmonių už valdžios politiką, jei nebūtų buvus
surengta manifestacija. Vyriausybė privalo su profsąjungomis
palaikyti nuolatinį dialogą rengiant biudžetą, pabrėžė P.
Krygeris.
Rygoje surengtoje manifestacijoje
dalyvavo keli tūkstančiai įvairaus amžiaus žmonių, kurie siekė
išreikšti savo nepasitenkinimą šalies valdžios vykdoma politika,
o konkrečiau - biudžeto išlaidų mažinimu.
Į protesto akciją atvyko ir Latvijos
finansų ministras E. Repšė. Tačiau žmonės nedavė jam pasakyti
nė žodžio pradėję audringai protestuoti. Kai ministras drąsiai
priėjo prie žmonių, šie skandavo: "Šalin rankas nuo
pensininkų! Nemeluok! Eik namo!".
Po to E. Repšė pareiškė esąs
pasirengęs kalbėti su susirinkusiais ir pamėgino paaiškinti, kad
jis "žmones supranta, o Latvijos valdžia neturėjo taip toli
nueiti".
E. Repšė pažadėjo, kad vyriausybė
greičiausiai gaus būtiną finansinę paramą, o tai padės
atsigauti šalies ūkiui. Tuomet ministras išvyko.
Premjeras atsiprašė žmonių
Latvijos ministro pirmininko Valdžio
Dombrovskio spaudos tarnyba išplatino laišką, kuriame premjeras
atsiprašo šalies gyventojų dėl valdžios vykdomos ekonominės
politikos, praneša Biznews.lv.
„Šis laikas mūsų šaliai - lemiamas, ir galimybių rinktis mes beveik neturime. Latvija yra prie bankroto ribos. Jo mes galime išvengti tik smarkiai mažindami išlaidas ir gavę tarptautinę paskolą. <...> Neįmanoma įsivaizduoti, kad politikai savo noru mažintų pensijas, atlyginimus ir uždarytų mokyklas bei ligonines, tačiau esant tokia kritinei situacijai šiuo metu Latvijos vyriausybė neturi kitos išeities, nėra kitos galimybės, - sakoma V.Dombrovskio laiške. - Neslėpsiu, kad šis vyriausybės sprendimas buvo labai sunkus. Tai buvo patys sunkiausi sprendimai, susijęs su biudžetu, kuriuos vyriausybei kada nors teko priimti. Tai vienas iš sunkiausių laikotarpių mano gyvenime.
Suprantu, kad kaip politikas rizikuoju, bet taip pat žinau, kad tokie sprendimai gali padėti šaliai išvengti bankroto. Tačiau dabar mes turime mokėti už įsivaizduojamą gerovę, kurioje gyvenome ir kurios visai nenusipelnėme. Šiandien už tai mokame mes visi, ir tai, žinoma, visuomenėje kelia nesupratimą ir pyktį. Nepaisant to, kad vadinamaisiais „riebiaisiais metais“ aš nedirbau vyriausybėje, noriu atsiprašyti Latvijos tautos už susidariusią padėtį ir tuos išbandymus, kuriuos visi turime išgyventi.
Žinau, kad negaliu pažadėti gerovės, tačiau žinau, kad darau viską, kad užkirščiau kelią Latvijos smukimui“.
„Derybos su tarptautiniais kreditoriais buvo sunkios. Galėčiau pasakyti, kad jos buvo net labai sunkios. Dabar vykstu į Briuselį, kur bus kalbama apie paskolą Latvijai. Mes turime suprasti, kad paskola viską lems, nes be paskolos jau rugpjūtį mes negalėsime mokėti atlyginimų, pensijų ir kitų išmokų iš valstybės biudžeto. Tai labai rimta padėtis, ir visuomenės konfrontacija jos neišspręs. Tarpusavio kivirčai nepapildys biudžeto ir negrąžins mūsų į netolimą praeitį. Jei mes suvoksime visą padėties rimtumą, remsime vienas kitą, tik tuomet galime tikėtis, kad viskas pagerės, - sakė Latvijos vyriausybės vadovas. - Aš, kaip vyriausybės vadovas, darysiu viską, kad žadėtas biudžeto išlaidų mažinimas būtų įgyvendintas artimiausiu metu, kad visi gautų informacijos, kiek mokesčių mokėtojų pinigų išleidžia valstybė. Jei valdžia bus solidari su tauta, tik tuomet mes galėsime tikėtis paramos ir supratingumo. Kito kelio nėra“.