„Europos vadovai pareiškė, kad Lisabonos sutarties įsigaliojimas neturės
įtakos kai kuriems Airijos gyventojams susirūpinimą keliantiems klausimams
dėl mokesčių politikos, teisės, švietimo, šeimos ir karinio neutralumo. EVT
susitarė, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai EK ir toliau sudarytų po vieną
kiekvienos ES šalies atstovą“, - rašoma EVT išvadose.
Kadangi šio sprendimo turinys yra visiškai suderinamas su Lisabonos
sutartimi, anot išvadų, jį priėmus sutarties iš naujo ratifikuoti nereikės.
Šie sprendimai ims veikti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir galios ne tik
Airijai bet visoms bendrijos narėms.
„Svarbiausia yra tai, kad šis protokolas turės sutarties galią. Tai yra
teisinė politinė interpretacija ir žinia Airijos gyventojams. Šio protokolo
nereikės ratifikuoti, jis bus prijungtas kaip paaiškinamasis tekstas prie
naujos stojimo sutarties, kai nauja šalis stos į ES“, - žurnalistams po EVT
susitikimo aiškino užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
ES vadovams atsižvelgus į airių interesus iš esmės yra atveriamas kelias
rugsėjį ar spalį įvyksiančiam naujam referendumui Airijoje dėl Lisabonos
sutarties ratifikavimo.
Airija 2008 metų birželį referendume nepritarė Lisabonos sutarties
ratifikavimui. Tam, kad naujoji ES sutartis įsigaliotų, ją ratifikuoti turi
visos Bendrijos narės. Airija yra paskutinė ES šalis neratifikavusi
sutarties, Lenkijoje ir Čekijoje trūksta tik prezidentų parašų, kad
ratifikavimo procesas būtų užbaigtas.
EVT taip pat pritarė Latvijos patvirtintoms naujoms biudžetinėms
priemonėms, skirtoms 2009 ir 2010 metais užtikrinti „apčiuopiamą finansinį
konsolidavimą“.
„EVT pabrėžia, kad būtina griežtai vykdyti patvirtintas priemones ir
patikimą vidutinės trukmės laikotarpio strategiją. EVT palankiai vertina EK
ketinimą pasiūlyti sparčiai paskirstyti kitą Bendrijos paramos mokėjimų
balansui dalį pagal koregavimo programą“, - teigiama išvadose.
Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, dėl paramos Latvijai buvo sutarta
vienbalsiai ir tai esąs „labai pozityvus“ ES signalas kaip sprendžiamos
krizės krečiamų mažesnių šalių problemos.
„Jeigu Latvijos problemos bendromis pastangomis nebūtų sprendžiamos
tinkamai, visiškai akivaizdu, kad tos problemos paveiktų ir mus, nepasint
to, kaip gerai mes bedirbtume. Paveiktų mus, estus, skandinavus“, - kalbėjo
Vyriausybės vadovas.
Europos lyderiai palankiai įvertino veiksmų planą dėl Baltijos šalių
energijos rinkos sujungimo, kaip svarbų indėlį didinant ES energetinį
saugumą.
Prie EVT išvadų Lietuvos pastangomis yra pridėta ir Europos sąžinės ir
totalitarinių režimų deklaracija, kurioje paminėta totalitarinių režimų
įvykdytų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu tęstinumo svarba.