Karinės pratybos „Baltijos erelis“ - didžiausi šiemet Baltijos šalyse vykę tarptautiniai mokymai. Šiose grandiozinėse pratybose dalyvavo daugiau nei tūkstantis karių, iš jų – apie 40 procentų lietuviai.
Trimis etapais vykusiose pratybose kariškiai tobulino kolektyvinius įgūdžius, dalyvavo puolimo operacijoje ir mokėsi kovinio šaudymo.
Bene svarbiausias pratybų „Baltijos erelis“ etapas – aktyvioji fazė. Šio etapo metu pagal pratybų scenarijų kariai buvo išsiųsti į tariamą karinio konflikto regioną, kur vykdė plataus masto operacijas.
Buvo atliekamas žygis į susitelkimo rajoną, vykdomos puolimo ir gynybos užduotys.
Taip vadinamos aktyviosios pratybų fazės metu vykdomos kovinio pasirengimo budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgose vertinimas.
Baltijos batalionas įvertintas kaip pasirengęs budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose.
Karių atliktu darbu liko patenkinti ir pratyboms vadovavę lietuviai, ir NATO stebėtojai.
Aukšto rango kariškiai akcentavo karių susikalbėjimą tarpusavyje.
„Esu kariuomenėje daugiau nei 25 metus. Mano įgyta patirtis rodo, kad reikia judėti į priekį ir bendrauti su kariais. Jei kariai supras, ką jie turi tiksliai atlikti ir kokios yra bendros užduotys, tuomet visa sistema tinkamai funkcionuos.
Karinis junginys gali funkcionuoti tik tada, kai yra ryšis tarp bataliono vado, kuopos vado, būrio vado ir tarp eilinių kareivių. Jei eiliniai kariai žino, kas vyksta ir supranta, ko iš jų norima, informacija pereina visą grandinę ir sistema veikia. Tada galime kalbėti apie tinkamai veikiantį karinį junginį“, - sakė NATO atstovas, generolas majoras Agneris Rokosas.
Baltijos batalionas buvo suformuotas prieš dvejus metus bendru Estijos, Latvijos ir Lietuvos susitarimu. Trijų šalių kariuomenės batalionui skyrė po pėstininkų kuopą, personalą ir logistinę paramą.