63 metų M.Martinas buvo kritikuojamas už nesugebėjimą
nuslopinti skandalą, kilusį po žiniasklaidoje pasirodžiusių duomenų
apie parlamentarų asmenines išlaidas, kompensuojamas iš valstybės
iždo. Ši istorija sukėlė didžiulį visuomeninį rezonansą, nes
paaiškėjo, kad parlamentarai leisdavo mokesčių mokėtojų pinigus
savo reikmėms, neturinčioms nieko bendro su jų darbu.
Tuo metu, kai partijų lyderiai atsiprašinėjo rinkėjų už tai,
kad nepateisino jų lūkesčių, M.Martinas ilgai tikino, kad
deputatai turi teisę neviešinti savo išlaidų, ir reikalavo ištirti,
kaip šie duomenis pateko žiniasklaidai.
Britanijoje parlamento pirmininkas, be kitų pareigų, vadovauja
parlamento departamentui, atsakingam už parlamentarų išlaidas.
Skandalui vis stiprėjant paaiškėjo, kad M.Martinas nesugeba
išspręsti šio konflikto. Todėl 20 parlamentarų pareiškė jam
nepasitikėjimą, taip priversdami jį atsistatydinti.
Šis atvejis neturi precedento naujausioje Britanijos
istorijoje, nes parlamento pirmininko pareigos yra skiriamos visam
gyvenimui ir į jas išrinktas parlamentaras gali išeiti tik į
pensiją. Iki M.Martino atvejo parlamento vadovai palikdavo savo
postą tik viduramžiais. Tačiau tais laikais juos priversdavo
palikti postą gerokai žiauresniais būdais - septyniems parlamento
vadovams 16 amžiuje buvo nukirstos galvos.