Šis pareiškimas buvo padarytas antrą dieną vykstant mūšiams į šiaurę nuo
šalies sostinės Magadišo.
Islamistai, kovojantys su oficialia šalies valdžia, užgrobė policijos
valdybą ir kitus svarbius pastatus Karano rajone.
Mūšių teritoriją palieka tūkstančiai taikių gyventojų, taip pat -
pabėgėliai iš kitų šalies rajonų, kurie anksčiau buvo susiradę prieglobstį
netoli sostinės.
„Vyriausybę susilpnino kova su sukilėliais, - sakė A.M.Nuras. - Mes
kreipėmės į kaimynų šalis - Keniją, Džibutį, Etiopiją ir Jemeną - (su
prašymu) per 24 valandas atsiųsti į Somalį karių“.
Stabilios valdžios sistemos Somalyje nėra nuo 1991 metų. Jungtinėms
Tautoms (JT) padedant sudaryta laikinoji vyriausybė kontroliuoja tik šalies
sostinę Mogadišą ir nedidelę likusios teritorijos dalį.
Somalio teritorijoje dvejus metus tarnavo keli tūkstančiai Etiopijos
karių, padėjusių vyriausybei kovoti su sukilėliais, bet jie išvyko 2009 metų
sausį.
Dabar Mogadiše yra apie 4 300 Afrikos Sąjungos (AS) šalių karių, bet jie
neturi įgaliojimų dalyvauti mūšiuose su sukilėliais.
Islamistų grupuotės „Shebab“ atstovas ragino Kenijos vyriausybę nesikišti
į padėtį Somalyje, bet Kenijos vyriausybės atstovai jau pareiškė, kad neliks
nuošalyje.
Sausį Somalio prezidento postą užėmė nuosaikiųjų islamistų atstovas
Sharifas Ahmedas. Tačiau jam net įvedus šalies
teritorijoje šariato įstatymus, sukilėlių pasipriešinimas nesumažėjo.
Labdaros organizacijų duomenimis, humanitarinės pagalbos Somalyje labai
reikia maždaug 4 mln. žmonių - trečdaliui šalies gyventojų.