Prezidento rinkimus pralaimėjęs šalies opozicijos lyderis Miras Hosseinas Mousavis ir toliau ragina savo rėmėjus protestuoti, tačiau elgtis santūriau. Birželio 12 dieną antrajai kadencijai perrinktas dabartinis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. Jis surinko daugiau nei du trečdalius rinkėjų balsų. Opozicija teigia, kad prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti.
Rinkimų komisijos funkcijas atliekanti Irano Sergėtojų taryba pirmadienį pripažino, kad rinkimų metu buvo užfiksuota neatitikimų. Teigiama, kad po pirminio tyrimo paaiškėjo, jog 50 rinkimų apygardų gautas balsų skaičius viršijo balsavusių žmonių skaičių.
Pirmadienį Teherano gatvėse buvo jaučiama įtampa, tačiau buvo ramu. Kol kas nėra informacijos apie pirmadienį planuojamas opozicijos demonstracijas. Liudininkų teigimu, gatvėse nematyti daug saugumo pareigūnų.
Irano valdžia pirmadienį apkaltino Vakarų šalis kurstymu rengti masines demonstracijas ir kelti riaušes, apėmusias Teheraną ir kitus šalies miestus po birželio 12 d. įvykusių prezidento rinkimų.
Kalbėdamas per spaudos konferenciją, oficialus Irano URM atstovas Hassanas Kashkavis pabrėžė, kad "Vakarų šalių ir jų propagandos kurstomi anarchija ir vandalizmas yra nepriimtini". "Daugelis Europos šalių ir JAV remia riaušininkus užuot paraginusios žmones paisyti demokratijos mechanizmų", - sakė jis.
Naujausiais duomenimis, per riaušes, kurias Irano sostinėje sukėlė rinkimus pralaimėjusio Miro Hosseino Musavio šalininkai, žuvo 19 žmonių, daugiau kaip 400 manifestantų suimta. Vakarai reiškia didėjantį pasipiktinimą Iranu
Vakarų valstybių lyderiai sekmadienį
reiškė vis didėjantį pasipiktinimą Teherano griežtomis priemonėmis prieš
demonstrantus ir užsienio žurnalistus, kurie bando nušviesti protestus.
Vokietijai paraginus perskaičiuoti visus prezidento rinkimų balsus,
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy išreiškė nerimą dėl
Irano valdžios reakcijos į šią krizę, jau pareikalavusią 17 žmonių gyvybių.
„Teherano valdžios pozicija susidūrus su didelės iraniečių dalies teisėtu
tiesos troškimu yra neatleistinas“, - sakė N.Sarkozy, akcentuodamas Irano
vyriausybės „parijo“ statusą.
Teheranas, kuris ir taip yra izoliuotas dėl dviprasmiškų branduolinių
ambicijų, dabar „atima iš savo žmonių jų pačias pagrindines demokratines
teises“, - sakė jis.
„Represijos ir smurtas prieš taikius demonstrantus privalo liautis, nes
pateisinimo jiems nėra“, - pridūrė N.Sarkozy.
Irano valstybinė televizija pranešė, kad šeštadienį per masines
demonstracijas Teherane žuvo mažiausiai 10 ir buvo sužeista dar daugiau kaip
100 žmonių. Prieš tai per demonstracijas, kurios kilo po birželio 12-osios
rinkimų, žuvo septyni žmonės.
Iranui deportavus ar sulaikius specialiuosius BBC ir „Newsweek“
korespondentus, o Didžiajai Britanijai atmetus Teherano kaltinimus kišimusi,
Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino perskaičiuoti Irano rinkimų
balsus.
„Vokietija palaiko žmones Irane, norinčius naudotis savo teise į žodžio
laisvę ir susirinkimų laisvę“, - sakoma A.Merkel pareiškime apie iraniečių
reakciją į prezidento Mahmoudo Ahmadinejado
perrinkimą.
Masiniai gatvių protestai, kurie jau vyksta ir užsienyje, bet Teherane,
kur patruliavo didelės saugumo pajėgos, sekmadienį atslūgo, yra didžiausias
iššūkis Irano režimui nuo pat 1979 metų revoliucijos.
Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas perspėjo, kad pranešimai apie 10 žuvusių demonstrantų „padidins
susirūpinimą tarp iraniečių ir visame pasaulyje“.
JAV prezidentas Barackas Obama jau sugriežtino savo
poziciją ir paragino Irano valdžią nutraukti „visus neteisingus smurto
veiksmus prieš savo liaudį“.
Tačiau JAV demokratai sekmadienį ragino B.Obamą nesikišti į
besirutuliojančius įvykius Irane, nors respublikonai spaudžia imtis
drąsesnių veiksmų.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu gyrė
demonstrantų „neįtikėtinai drąsius veiksmus“, o Irano rinkimų priežiūros
institucija tuo tarpu paskelbė, jog yra pasirengusi perskaičiuoti 10 proc.
„atsitiktinai“ parinktų balsadėžių. Irano prezidento rinkimus pralaimėjęs
Miras Hosseinas Mousavi reikalauja naujų rinkimų.
M.Ahmadinejadas šiurkščiai pasakė Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai
Britanijai „liautis kišusis“, o iraniečių užsienio reikalų ministras
Manouchehras Mottaki apkaltino Londoną sąmokslu
žlugdyti Irano rinkimus.
D.Milibandas šiuos kaltinimus atmetė, bet Iranas nurodė BBC
korespondentui Teherane per 24 val. išvykti iš šalies ir sulaikė kanadiečių
žurnalistą, dirbantį JAV žurnalui „Newsweek“.
Italija, kuri kitą mėnesį surengs Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių
susitikimą, taip pat išreiškė susirūpinimą. Užsienio reikalų ministras
Franco Frattini paragino Iraną „patikrinti žmonių
pareikštą valią“.
Vėliau sekmadienį su partnerėmis Europoje solidarizavosi ir Ispanija.
Europos ambasados Teherane sulaukė elektroninių laiškų su raginimais
pasiūlyti prieglobstį protestuotojams, o Čekijos užsienio reikalų ministras
Janas Kohoutas sakė, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių reikalų
patikėtiniai Teherane buvo iškviesti į Irano užsienio reikalų ministeriją ir
kad blokas netrukus turi paskelbti bendrą poziciją.
Tuo tarpu Venesuelos kairiųjų pažiūrų lyderis Hugo Chavezas puolė ginti Irano ir paragino valstybes gerbti M.Ahmadinejado
„triumfą“.
„Raginame pasaulį gerbti Iraną, nes esama bandymų pakirsti Irano
revoliucijos stiprybę“, - sakė H.Chavezas savo savaitiniame kreipimesi per
radiją ir televiziją.
„Ahmadinejado triumfas buvo visiškas triumfas. Jie bando suteršti
Ahmadinejado triumfą ir taip susilpninti vyriausybę ir Islamo revoliuciją.
Aš žinau, kad jiems nepavyks“, - pareiškė H.Chavezas.