Europos konservatorių ir reformatorių grupe pasivadinusi naujoji frakcija
tarp savo principų nurodo „laisvąją verslininkystę“, „valstybės suverenų
integralumą“ ir „ES institucijų dorumą“.
Naujojoje grupėje dominuoja 26 europarlamentarus turinti britų
Konservatorių partija, antroje vietoje yra Lenkijos „Įstatymas ir
teisingumas“ su 15 europarlamentarų ir Čekijos Demokratinė piliečių partija
(ODS) su devyniais deputatais.
Kiti penki šios grupės europarlamentarai yra iš Nyderlandų, Belgijos,
Suomijos, Vengrijos ir Latvijos.
„Derybos dar tęsiasi ir mes manome, kad artimoje ateityje prie mūsų ...
prisidės daugiau (europarlamentarų)“, - sakė britų konservatorių delegacijos
vadovas Timothy Kirkhope'as.
Naujoji grupė vos vos įvykdė Europarlamento taisyklę, kuri numato, kad
grupėje turi būti deputatų iš mažiausiai septynių ES valstybių. Tačiau ji
taps ketvirtąja pagal jai priklausančių europarlamentarų skaičių po centro
dešiniųjų Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos
demokratų (EPP-ED), centro kairiųjų Socialistų frakcijos Europos Parlamente
(PES) ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE).
Ji galės gauti iš ES maždaug 3,9 mln. eurų per metus ir turės 65-70
paskirtų ES darbuotojų, neskaitant tų 55 europarlamentarų asmeninių patarėjų
ir sekretorių.
Naujoji grupė taip pat gaus vieno įtakingo komiteto ir vieno pakomitečio
pirmininkų postus. Tačiau didžiausioms Europos Parlamento grupėms teks
septyni svarbiausi postai, pavyzdžiui, užsienio santykių, pramonės ir
aplinkosaugos srityse.
Europos konservatorių ir reformatorių grupės atsiradimas yra tik
nedidelis Europos Parlamento istorijos skyrelis, užbaigiantis 17 metų
trukusį britų konservatorių darbą su EPP-ED.
„Įstatymo ir teisingumo“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis pirmadienį lenkų dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė, kad derybos
dėl naujos grupės suformavimo prasidėjo dar 2002-aisiais, dveji metai prieš
Lenkijos ir Čekijos įstojimą į ES.
Priežastys nesutarti
Trys pagrindinės šios grupės partijos vieningai nepritaria Lisabonos
sutarčiai, kuri numato tolesnę ES integraciją, tačiau priežasčių vidaus
nesutarimams taip pat pakanka, pavyzdžiui, Lenkijos ir Latvijos partijos
turi protekcionistinius sparnus, kuriems nepatinka torių ir ODS stiliaus
laisvoji prekyba.
Britų konservatoriai taip pat turi svarbią „žaliosios“ pakraipos ir
pilietinių laisvių darbotvarkę, o ODS steigėjas Vaclavas Klausas neigia, kad
žmogaus veikla veikia klimato kaitą. Tuo tarpu J.Kaczynskis laikosi
katalikiškos pozicijos gėjų teisių klausimu.
„Nustebčiau, jei jie ištvertų dvejus metus, - sakė vienas Europos
Parlamento pareigūnas. - Daug kas priklauso nuo britų konservatorių ir nuo
to, kaip jiems gali nepatikti narių iš Rytų Europos darkymasis“.
Analitikas Antonio Missiroli iš Briuselyje
įsikūrusio Europos politikos centro (European Policy Centre) sakė, kad
naujoji grupė galėtų susvyruoti, jei torių lyderis Davidas Cameronas
iškiltų į valdžią Jungtinėje Karalystėje ir ES
valstybės priverstų jį arba sutikti su Lisabonos sutartimi, arba išvesti
Didžiąją Britaniją iš Sąjungos.
„Dešiniųjų persigrupavimas“
Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics) profesorius
Simonas Hixas sakė, jog Europos konservatorių ir
reformatorių grupė galėtų Europos Parlamente sudaryti su EPP-ED ir ALDE
laisvosios rinkos šalininkų bloką, o ne koncentruoti dėmesį į Lisabonos
sutartį. Toks naujas blokas vienytų daugiau kaip 400 iš 736
europarlamentarų.
„Toriai turbūt rengiasi puolimui britų spaudoje - kad susidėjo su klimato
kaitos neigėjais, rasistais ir homofobais. Tačiau nemanau kad tai truks
labai ilgai, - sakė jis. - Parlamente matome įdomų (dalyką): dešiniųjų
persigrupavimą. Šis Europos Parlamentas bus daug labiau (nutolęs) į dešinę
nei anksčiau“.