Didžioji Britanija, Italija ir Vokietija perspėjo savo piliečius be
būtino reikalo nevykti į Iraną, o Londonas dar ir atšaukė iš Teherano ten
esančios ambasados darbuotojų šeimų narius, nes radikalių pažiūrų studentai
pagrasino tai ambasadai.
Prancūzija perspėjo Irane dar esančius savo turistus nefotografuoti ir
verčiau vengti mitingų.
Tuo tarpu Irano parlamentarai paragino iš naujo svarstyti valstybės
ryšius su Didžiąja Britanija, o radikalių pažiūrų aktyvistai perspėjo, kad
antradienis gali tapti dar viena „lapkričio 4-ąja“. Tą dieną po 1979 metų
revoliucijos islamistų studentai užėmė JAV ambasadą Teherane.
Irano pyktis dėl „kišimosi“ ir po rinkimų kilusių protestų „rėmimo“
privertė Europos Sąjungą (ES) pareikšti, kad Teherano kaltinimai yra „be
pagrindo ir nepriimtini“.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija iškvietė Irano reikalų patikėtinį
Prahoje ir „kategoriškai atmetė Irano tvirtinimus, kad ES ir jos narių
pareikštos pozicijos yra neteisėtas kišimasis į Irano vidaus reikalus“.
Italų užsienio reikalų ministras Franco Frattini
vėliau sakė, kad JAV remiamas kvietimas Iranui vėliau šią savaitę dalyvauti
Didžiojo aštuoneto (G-8) užsienio reikalų ministrų susitikime Italijoje
nebegalioja.
„Turiu manyti, kad Iranas šį kvietimą atmetė“, - sakė jis.
Diplomatinė įtampa padidėjo po to, kai policija pirmadienį lazdomis ir
ašarinėmis dujomis vaikė maždaug tūkstantį opozicijos protestuotojų,
nepaisiusių oficialaus draudimo rengti demonstracijas.
Šie susirėmimai įvyko po šeštadienio neramumų Teherane, kai policijai
taikant griežtas priemones prieš protestuotojus žuvo 10 žmonių. Iš viso per
protestus Irane praėjusią savaitę žuvo mažiausiai 17 žmonių.
„Galimas tolesnis smurtas“, - perspėdama nevykti į Iraną nurodė britų
Užsienio reikalų ministerija.
Vokietija pranešė, jog „pakvietė“ Irano ambasadorių paaiškinti kaltinimų
kišimusi, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Dieną prieš tai kanclerė Angela Merkel paragino perskaičiuoti birželio 12
dieną įvykusių Irano prezidento rinkimų balsus. Paskelbus oficialius rinkimų
rezultatus, kurie rodo, kad buvo perrinktas dabartinis prezidentas,
griežtosios linijos šalininkas Mahmoudas Ahmadinejadas, kilo masiniai opozicijos protestai dėl įtariamo balsų klastojimo.
JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį perspėjo
Teheraną nutraukti „neteisingus smurto veiksmus prieš savo liaudį“, o
Baltieji rūmai vėliau sakė, kad Irane nebuvo pasiektas teisingumas.
„Smurtas pastebimai didėja“, - sakė atstovas Robertas Gibbsas (Robertas
Gibsas).
Irano sąjungininkų stovykloje Rusijos užsienio reikalų ministerija
pirmadienį paragino šią krizę spręsti konstituciniu būdu ir tuo pačiu metu
akcentavo „gerus kaimyniškus santykius“ su Teheranu.
Rusija pažymi, kad visus su Irano rinkimais susijusius klausimus laiko
Irano vidaus reikalu.
„Kaip rodo paskelbti oficialūs Irano prezidento rinkimų rezultatai, juos
laimėjo dabartinis prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, - sakoma Užsienio
reikalų ministerijos pareiškime. - Visus su Irano rinkimais susijusius
klausimus laikome tik šios šalies vidaus reikalu. Manome, kad po rinkimų
atsiradę nesutarimai turi būti išspręsti griežtai laikantis šios Islamo
Respublikos konstitucijos ir įstatymų“.
Irano Revoliucinė gvardija pirmadienį pagrasino užgniaužti protestus, o
valdžia neatmeta galimybės išsiųsti iš šalies kai kurių Europos valstybių
ambasadorius.
Irano kaimynė Sirija kritikavo protestuotojus. „Visi, kurie stato už
Irano režimo žlugimą, pralaimės“, - sakė Sirijos užsienio reikalų ministras
Walidas Muallenas.
Šie protestai Irane yra didžiausi neramumai šalyje po 1979 metų Islamo
revoliucijos. Užsienio žiniasklaidos galimybės nušviesti šiuos įvykius buvo
suvaržytos, bet žiaurų policijos elgesį liudijantys mėgėjiški vaizdo įrašai
visame pasaulyje išplito per internetą.