Prieš susitikimą su JAV prezidentu A.Merkel sakė žurnalistams, jog
pokalbio temos bus šios: Iranas, Artimieji Rytai, klimato pokyčiai, 20
valstybių grupės vadovų susitikimas Pitsburge rugsėjį ekonomikos krizės
klausimais, taip pat B.Obamos vizitas Rusijoje liepą.
Per spaudos konferenciją po judviejų pokalbio B.Obama, kuris liepos
pradžioje vyks į Maskvą, pareiškė, jog Jungtinės Valstijos ir Vokietija vėl
patvirtino savo ryžtą siekti „svaresnių ryšių su Rusija“.
„Man pasirengus apsilankyti Maskvoje, kanclerė Merkel ir aš patvirtiname
savo įsipareigojimus siekti svaresnių santykių su Rusija, - sakė jis. -
(Reikia) dirbti su Rusijos vyriausybe tais klausimais, kuriais mes
sutariame, ir sąžiningai prieštarauti tose srityse, kur mes nesutariame“.
A. Merkel, savo ruožtu sakė, kad B.Obamos vizitas Rusijoje bus svarbus
Vokietijai ir Europos Sąjungai.
„Mums taip pat rūpi, kad santykiai tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos
būtų labai geri“, - pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Iraną, B.Obama sakė neketinąs rimtai reaguoti į Irano
prezidento Mahmoudo Amadinejado (Mahmudo Ahmadinedžado) raginimą atsiprašyti
dėl JAV komentarų apie Irano rinkimus.
„Aš nepriimu rimtai pono Ahmadinejado pareiškimų apie atsiprašymus, ypač
dėl to, kad Jungtinės Valstijos pasirinko nesikišti į rinkimų procesą
Irane“, - nurodė JAV prezidentas.
„Man tikrai nerūpi, kad ponas Ahmadinejadas atsiprašytų manęs“, - pridūrė
jis.
Dar B.Obama sakė, jog tiesioginiam dialogui su Teheranu turės įtakos
įvykiai Irane, kur mėginama susidoroti su protestuojančiais dėl rinkimų
asmenimis, bet daugiašalės derybos tikrai tęsis.
„Neabejotina, kad bet kokį tiesioginį dialogą ar diplomatiją su Iranu
paveiks pastarųjų kelių savaičių įvykiai, - kalbėjo B.Obama, kuris pridūrė
esąs įsitikinęs, jog „ir toliau matysime kai kurias daugiašales diskusijas
su Iranu“.
„Struktūra egzistuoja. Derybų sistema „P-5 plius vienas“, kurioje yra
Rusija ir Kinija. Tęsis diskusijos tarptautinėje plotmėje apie Irano
branduolinę programą“, - aiškino B.Obama.
JAV prezidentas sakė dar su A.Merkel nepradėję tartis, kiek Gvantanamo
kalinių būtų galima nusiųsti į Vokietiją.
A.Merkel pritarė, jog tai dar reikės svarstyti, ir pareiškė, kad jos
šalis nevengs atsakomybės ir abi šalis patenkinantis sprendimas būsiąs
priimtas.
B.Obama pasakė suprantąs Vokietijos susirūpinimą dėl valstybės saugumo ir
pridūrė, jog jį patenkino „bendras“ Europos atsakymas į jo prašymą priimti
sulaikytus asmenis, kad pasaulyje smerkiamas Gvantanamo kalėjimas galėtų
būti uždarytas.
B.Obama sakė manantis, kad šis kalėjimas „virto, tarptautiniu mastu,
tokių Jungtinių Valstijų simboliu, kai tolstama nuo kai kurių mūsų
pagrindinių idealų nacionalinio saugumo siekti įstatymu pagrįstais būdais,
kovojant su tarptautiniu terorizmu“.
