Už įstatymą dėl klimato kaitos, kurį B.Obama laiko vienu iš savo
politikos prioritetų, demokratų dominuojamuose Atstovų Rūmuose balsavo 219
Kongreso narių, o prieš jį pasisakė 212 įstatymų leidėjų.
Kaip ir kitų šiemet vykusių svarbių balsavimų atvejais, Kongreso narių
pozicijos pasiskirstė pagal partijas - už šį įstatymą kartu su dauguma
demokratų balsavo tik aštuoni respublikonai. 44 demokratai balsavo prieš.
Kad įstatymas dėl klimato kaitos įsigaliotų, jam dar turi pritarti JAV
Senatas. Manoma, kad senatoriai mėgins pateikti savąjį šio teisės akto
variantą, tačiau abejojama, ar toks įstatymas gali įsigalioti iki šių metų
pabaigos.
Po balsavimo Atstovų Rūmuose Senato daugumos lyderis Harry Reidas išreiškė viltį, kad senatoriai įstatymą dėl klimato kaitos gali
priimti „šį rudenį“.
Prezidentas pagyrė Atstovų Rūmus už „istorinį žingsnį“ ir paragino Senatą
imtis veiksmų.
„Tai drąsus ir būtinas žingsnis, žadantis sukurti naujas pramonės įmones
ir milijonus naujų darbo vietų, mažindamas mūsų pavojingą priklausomybę nuo
užsienio naftos“, - sakė B.Obama.
Atstovų Rūmams priėmus teigiamą sprendimą, B.Obama turės galimybę
padaryti didelę pažangą sprendžiant pasaulinio atšilimo problemą. Kitos
šalys daugelį metų kritikavo Vašingtoną, jog šis nepakankamai prisideda
siekiant sušvelninti klimato kaitą.
Naujajame įstatyme numatoma, kad stambios JAV pramonės įmonės, tarp jų
gamyklos ir naftos perdirbimo, komunalinių paslaugų bei kitos įmonės, iki
2020 metų turės sumažinti taršą anglies dvideginiu ir kitomis „šiltnamio
efektą“ sukeliančiomis dujomis 17 proc., o iki 2050 metų - 83 procentais.
Atskaitos tašku laikomas 2005 metų taršos lygis.
Tai būtų įmanoma atlikti plačiau naudojant švaresnius alternatyvius
energijos šaltinius vietoje aplinką smarkiai teršiančios naftos ir akmens
anglių.
1 500 puslapių apimties teisės akto branduolį sudaro „ribojimo ir
prekybos“ programa, pagal kurią bus siekiama mažinti pramonės taršą.
Pagal šį planą vyriausybė kompanijoms skirs taršos kvotas, kurios bus
nuolat mažinamos. Taršos leidimus įmonės galės parduoti viena kitai savo
nuožiūra.
Kinija ir Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal taršą anglies
dvideginiu.
Respublikonas Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris savo pranešime rašė: „Nors šis įstatymas nėra
tobulas, jis yra svarbus žingsnis nacionalinėje kovoje su klimato kaita,
taip pat išveda Jungtines Valstijas į lyderių pozicijas tarptautinėse
derybose dėl klimato pokyčių, kuriose turi būti rastas šios globalios
problemos globalus sprendimas.“
Ekspertai pripažįsta, kad Kalifornija yra parengusi ryžtingiausią kovos
su pasauliniu klimato šiltėjimu planą Jungtinėse Valstijose.
Kai kurios svarbios gamtosaugos organizacijos sveikino naująją JAV
programą, o kitos nurodė, kad joje numatomas priemones reikia griežtinti.
„Šis įstatymas - pats svarbiausias aplinkos apsaugos ir energetikos
teisės aktas mūsų šalies istorijoje“, - sakė Fredas Kruppas,
organizacijos „Environmental Defense Fund“ pirmininkas.
Klimato šiltėjimas, kuris kelia pavojų Arkties ir Antarkties ledynams,
taip pat daugeliui gyvūnų ir augalų rūšių, yra pasaulinė problema, tačiau
JAV Kongrese užvirė ginčai tarp atskirų šalies regionų. Vidurio Vakarų ir
pietinės valstijos, kurios yra smarkiai priklausomos nuo aplinką teršiančių
akmens anglimis kūrenamų jėgainių, susipriešino su pakrančių regionais,
kuriuose labiau prieinami švaresni energijos šaltiniai.