Apie 28 mln. gyventojų turi teisę dalyvauti rinkimuose, po kurių daugiau
nei pusė iš 247 žemųjų parlamento vietų gali atitekti naujiems šeimininkams.
Taip pat gali pasikeisti apie trečdalis Senato narių, kurių iš viso yra 72.
Šešerius metus Argentinai vadovavę Kirchneriai siekia išlaikyti savo
įtaką šalies Senate, tačiau jų šalininkai gali prarasti daugumą žemuosiuose
Kongreso rūmuose.
Nestoras Kirchneris vadovavo šaliai, atsigaunančiai
po 2001 metų finansų krizės, tačiau jo žmonos Cristinos administracija
nesugebėjo išpildyti pažadų sumažinti skurdą, o jos šalininkų gretos
retėja.
„Vyriausybės politikos ir ekonomikos kursui iškilo grėsmė, nes parlamento
(abiejų rūmų) daugumos priklauso nuo to, ar tęs darbą kai kurie politikai“,
- Buenos Airių universiteto politologijos profesorius Edgardo Mocca
(Edgardas Moka) sakė naujienų agentūrai AFP.
Lūšnynų rajonuose klestinti narkomanija, milijonai skurstančių gyventojų
ir didėjantis nesaugumas yra tik kelios problemos, kurias tenka spręsti 40
mln. turinčiai Argentinai, kuri kadaise didžiavosi esanti labiau panaši į
Europos valstybes negu daugelis kitų sunkų laikotarpį išgyvenančių Lotynų
Amerikos šalių.
Susiskaldžiusi neoliberalų, socialdemokratų ir valdančiosios Peronistų
partijos disidentų opozicija kelia pavojų C.Kirchner politinei įtakai, kuri
taip pat nukentėjo dėl ekonomikos krizės.
N.Kirchneris vadovavo Argentinai 2003-2007 metais, kai didelė šalies
eksportuojamų prekių paklausa nulėmė vidutiniškai 9 procentų metinį BVP
augimą. Dėl to prezidento populiarumas padidėjo ir padėjo jo žmonai laimėti
rinkimus 2007 metais.
Tačiau sumažėjus pasaulinėms plataus vartojimo prekių kainoms Kirchnerių
populiarumas taip pat nusmuko.
Pasak ekonomistų, šiemet šalį apims recesiją, tačiau vyriausybė su jų
pateikiamais duomenimis nesutinka.
N.Kirchneris taip pat siekia Kongreso nario mandato prezidentės
kadencijos viduryje rengiamuose rinkimuose, tikėdamasis sustiprinti
blėstantį palaikymą. Jis neseniai perspėjo skeptiškai nusiteikusius
rinkėjus, kad šalies ekonomiką gali ištikti krizė, panaši į siautusią 2001
metais - didžiausią per Argentinos istoriją.
„Reikia rinktis - grįžti į praeitį arba konsoliduoti nacionalinį
projektą“, - sakė jis.
Svarbiausias mūšis šiuose rinkimuose vyks Buenos Airių provincijoje, kur
gyvena apie 40 proc. rinkėjų.
Peronistų partijai vadovaujantis N.Kirchneris yra giriamas už sprendimą
atšaukti įstatymus, pagal kuriuos buvo paskelbta amnestija kariškiams,
kaltinamiems kankinimais ir nužudymais per šioje šalyje 1976-1983 metais
vykusį „nešvarųjį karą“. Prezidentės vyras kandidatuoja Buenos Airių
provincijoje, o jį palaiko gubernatorius ir kelių dešimčių miestų merai.
Tačiau peronistų disidentų aljansas, kuriam priklausi turtingas
verslininkas Francisco de Narvaezas ir Buenos
Airių meras Mauricio Macri, tikriausiai taps iš viena iš
jėgų, galinčių nulemti Kirchnerio bloko nesėkmę.
N.Kirchneris turi laimėti Buenos Airėse, kad galėtų skelbti pergalę netgi
jo partijai netekus daugumos žemuosiuose Kongreso rūmuose, o galbūt ir
Senate.
„Labiausiai tikėtina, kad valdančioji partija praras daugumą abejuose
rūmuose“, - sakė politikos apžvalgininkas Rosendo Fraga.
N.Kirchneris įtikino žmoną keturiais mėnesiais paankstinti rinkimus,
kuriuos iš pradžių planuota surengti spalį. Toks žingsnis buvo žengtas, kai
nusmuko šalies ekonomika - veikiausiai tikintis, kad opozicija nespės
susitelkti, o galimas pralaimėjimas nebus toks skaudus, koks galėtų būti
metų gale.
„Kirchneris visada žinojo, kad pralaimės Buenos Airių provincijoje, -
sakė apžvalgininkas Jorge Giacobbe. - Štai kodėl jis
nusprendė pakeisti taisykles“.