„Man regis, niekas nenori jokių esminių naujovių“, - Suomijos užsienio
reikalų ministras Alexanderas Stubbas sakė žurnalistams
Graikijos Korfu saloje vykstančio Europos saugumo ir bendradarbiavimo
organizacijos (ESBO) susitikimo kuluaruose.
„Beveik visi galvoja, jog esamos saugumo organizacijos Europoje veikia
pakankamai gerai - NATO, ES ir ESBO“, - pridūrė jis.
Rusija praėjusį mėnesį pasiūlė pasirašyti iš esmės naują teisiškai
įpareigojantį saugumo paktą, kuris, pasak Maskvos, pakeistų pasenusias
Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutartis.
NATO atsargiai vertina tokį sumanymą, įžvelgdama Maskvos siekį
atsikratyti karinio Vakarų šalių aljanso, kuris plėsdamasis artėja prie
Rusijos sienų.
„Manau, žinia yra ta, jog mums nereikalingos naujos struktūros. Mums
reikia paremti ir sustiprinti dabartines struktūras, man tai reiškia, jog
reikia stiprinti ESBO“, - aiškino A.Stubbas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras išsakė panašią poziciją, pridūręs, kad Rusijos pasiūlymas buvo
nepakankamai detalus.
„Kalbant atvirai, tai nebuvo diskusijų centras - nes mes tiksliai
nežinome, apie kokius pasiūlymus turėtume kalbėti“, - jis nurodė
žurnalistams.
Korfu saloje vykstančio susitikimo dalyviai tariasi dėl naujo saugumo
pagrindo kūrimo, tačiau daugiausiai diskutuojama, kaip sustiprinti Šaltojo
karo metais įkurtą ESBO.
„Turime pasiekti, kad ši organizacija vėl taptų veiksminga“, - sakė
A.Stubbas, kurio šalis pernai pirmininkavo ESBO.
Šiai paneuropinei saugumo organizacijai priklauso 56 Europos, Centrinės
Azijos, ir Šiaurės Amerikos šalys, tarp jų JAV ir Kanada. ESBO veikla apima
įvairias sritis: nuo ginklų kontrolės ir kovos su nusikalstamumu iki žmogaus
teisių bei rinkimų stebėsenos misijų.