I.Aliyevas ir D.Medvedevas pabrėžė, kad suartėjo Pakaspijo
valstybių pozicijos dėl Kaspijos jūros akvatorijos delimitacijos.
Rusijos prezidentas D.Medvedevas pareiškė ITAR-TASS
korespondentui, kad Maskva ir Baku sudarė susitarimą dėl dujų „ne
politiniais motyvais, o remdamiesi tarpusavio nauda“.
Azerbaidžano dujų tiekimas Rusijai prasidės 2010 metų sausio 1
dieną.
Kaip pranešė žurnalistams Baku „Gazprom“ vadovas Aleksejus
Mileris, susitarimas numato, kad „iš pradžių tai bus 500 mln. kubinių
metrų, po to numatoma didinti apimtį“.
Pasak A.Milerio, Azerbaidžano dujos bus naudojamos Rusijos
pietiniuose regionuose, o atitinkamas kiekis dujų iš Sibiro bus
nukreiptas eksportuoti į Europą, todėl bus sutaupyta nemažai jų
transportavimo išlaidų.
„Kaina - komerciniu požiūriu yra patraukli mūsų partneriams
Azerbaidžane“, - pridūrė jis.
Artėjant deryboms A.Mileris pabrėžė, kad „mes turime labai gerus
kozirius, palyginti su bet kuriais galimais Azerbaidžano dujų pirkimo
konkurentais“.
A.Mileris taip pat pranešė, kad susitarta įtraukti „Gazprom“ į
galimų dujų pirkėjų sąrašą antrajame Šach Denizo dujų telkinio
projekto etape.
„Gazprom“ konkurentai dėl Šach Denizo telkinio dujų yra Iranas ir
Europos Sąjunga (ES). Pastaroji ketina užpildyti jomis dujotiekį
„Nabucco“, kuris eis iš Centrinės Azijos į Europą, apeidamas Rusiją.
Azerbaidžanas siekia paįvairinti ir išplėsti dujų tiekimą į
pasaulio rinkas, duodamas suprasti, kad Rusija yra tik vienas
maršrutų.
D.Medvedevas ir I.Aliyevas taip pat pasirašė Bendrąjį pareiškimą
dėl Kaspijos jūros.
Pareiškime pažymimas, jog didėja savitarpio supratimas „daugeliu
svarbiausių rengiamos Konvencijos dėl Kaspijos jūros teisinio statuso
aspektų, konkrečiai - Kaspijos jūros akvatorijos delimitacijos ir jos
pietinės dalies dugno ribų nustatymo, saugumo, gelmių naudojimo,
tranzito, biosferos išsaugojimo ir kitais klausimais“.