Šaltinis neatskleidė, kokių konkrečiai reformų reikalaujama,
tik pastebėjo, kad jomis siekiama padidinti šio sektoriaus
skaidrumą. Paskolos suma neviršys 4,2 mlrd. dolerių, o greičiausiai
bus dukart mažesnė. Ukrainos valdžia prašė Europos finansinių
institucijų skirti šaliai būtent 4,2 mlrd. dolerių paskolą, už
kurią būtų perkamos dujos iš Rusijos žiemos sezonui. Tam, kad būtų
užtikrintas kuro tranzitas į Europą, Ukrainai būtina į saugyklas
pripumpuoti mažiausiai 19,5 mlrd. kubinių metrų dujų.
Lėšų Ukrainai gali skirti Europos investicinis bankas ir
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
Ukrainos vyriausybė ES siūlymą, šaltinio nuomone, svarstys per liepos 1 d. posėdį.
Tuo tarpu konsultacijose dalyvavęs dujų bendrovės „Gazprom“
vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas sakė „Interfaks“
korespondentui, kad iki rugsėjo tarptautinės finansinės
institucijos nesuspės suderinti klausimų dėl vadinamosios „dujų“
paskolos Ukrainai skyrimo.
Europos Komisija anksčiau skelbė, kad dėl pasaulio finansų
krizės ES biudžete nėra laisvų lėšų „dujų“ paskolai skirti, ir
todėl Briuselis tikisi palaikymo iš tarptautinių finansinių
institucijų, visų pirma iš Tarptautinio valiutos fondo.
Rusijos valdžia jau ne kartą kreipėsi į ES su siūlymu
apsvarstyti galimybę suteikti Ukrainai sindikuotą paskolą.
ES vadovai per birželio 18-19 dienomis Briuselyje vykusį
susitikimą nepriėmė sprendimo išduoti Ukrainai paskolą, kuri būtų
skirta „dujų“ situacijai stabilizuoti.
Europos Komisijos
pirmininkas Jose Manuelis Barosso tada
pareiškė, kad ES nenori, jog pasikartotų sausio mėnesio konfliktas,
tačiau turi būti pasirengusi blogiausiam įvykių scenarijui.