Tai ji sakė trečiadienį BNS pristatydama prasidedančio Švedijos
pirmininkavimo ES prioritetus, tarp kurių yra ir Baltijos jūros
strategijos įgyvendinimas.
„Tai neatneš daugiau pinigų, mes naudosime esančius pinigus. Tai
buvo susitarimo, kai mes gavome šią strategiją, dalis. Daug pinigų jau
yra struktūriniuose fonduose ir kituose instrumentuose, kuriuos turi
Europos Komisija, o mes galime jais pasinaudoti. Sujungti juos ir
gerai panaudoti ir yra tai, ką mes norime padaryti“, - aiškino U.Cronenberg-Mossberg.
Baltijos jūros strategija, anot jos, siekiama skirti daugiau
dėmesio Baltijos jūros apsaugai, padaryti jos regioną konkurencingesnį
ir klestintį. Taip pat, pasak jos, norima sukurti bendrą energetinę
sistemą.
„Reikia dar daug ką padaryti, kad būtų sukurta vieninga regioninė
rinka. Tai yra itin svarbu ir mes galime tai padaryti, kadangi visi
esame ES nariai. Mes norime, kad trys Baltijos šalys iš pradžių būtų
sujungtos su Šiaurės šalių rinka, o po to su europine rinka. Mes taip
pat norime, kad visos transporto linijos, infrastruktūra,
geležinkeliai veiktų efektyviau, tam - kad atvyktų daugiau žmonių,
vystytųsi turizmas ir investicijos“, - sakė U.Cronenberg-Mossberg.
Ambasadorė Baltijos jūros strategiją vadino projektu „žmonės -
žmonėms“.
„Siekiama suburti žmones, regioninę valdžią ir verslą. Žinote, kai
turite projektą, dirbate kartu, bandote gauti pinigų. Tai neturi būti
nuleista iš viršaus, tiesiog žmonės dirba kartu. Tai jau prasidėjo,
yra projektų, dėl kurių yra apsispręsta“, - kalbėjo diplomatė.
Ši strategija, U.Cronenberg-Mossberg nuomone, nebus Briuselyje
sutelktas projektas.
„Aš sakyčiau, tai labai stipriai išskaidytas projektas. Aišku,
Briuselyje yra labai daug finansavimo bei pagalbos kelių ir šaltinių,
todėl Briuselis bus įtrauktas, bet tai labai daug priklausys nuo
atskirų šalių bei dar žemesnio lygmens“, - sakė ambasadorė.
Švedija trečiadienį iš Čekijos perėmė pirmininkavimą ES ir
ateinantį pusmetį vadovaus Bendrijos darbotvarkei. 2010-ųjų sausį
pirmininkavimą perims Ispanija.