Populiarus Slovakijos žurnalas „Tyžden“ („Savaitė“) dar gegužės pabaigoje atskleidė, kad 75 metų arkivyskupas Janas Sokolas, prieš pasitraukdamas į pensiją, nuslėpė dalį už parduotą Bažnyčios turtą gautų pinigų.
Ši istorija dar labiau supainiojo J.Sokolo biografiją, kuri ir taip buvo prieštaringa. Mat paaiškėjo, jog Dievo tarnas ne pats pasisavino pinigus, o pervedė juos į vieno slovako sąskaitą užsienyje.
Dingo milijonai eurų
Savaitinis žurnalas „Tyžden“ tvirtina, kad remiasi net trijų skirtingų šaltinių parodymais. O jie visi teigia, kad J.Sokolas neįrašydavo į Bažnyčios buhalterinę ataskaitą dalies pajamų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą.
Bratislavos žiniasklaida spėja, jog minėti milijonai yra pajamos, gautos už pelningai parduotą žemę prekybos centrų „Tesco“ statyboms.
Šiuos pinigus arkivyskupas esą dėdavo į asmeninę sąskaitą, kurioje taip iš viso sukaupė net keliolika milijonų eurų.
Vėliau J.Sokolas nuslėptus pinigus esą pervedė į užsienį. Tačiau labiausiai suintrigavo šių pinigų gavėjo asmenybė. Mat tai – buvęs slaptas socialistinės Čekoslovakijos saugumo agentas Štefanas Nahlikas, dabar gyvenantis Kanadoje.
Pinigai už tylėjimą?
Minėtas saugumietis sovietiniais laikais esą kaip tik dirbo su dvasininkais.
Todėl žurnalistai iškėlė versiją, kad arkivyskupas pinigus nuslėpė ne norėdamas senatvėje pasimėgauti prabangiu gyvenimu, bet taip siekdamas atsilyginti šantažuotojams.
Pastarieji esą galėjo grasinti paviešinti ne tik J.Sokolo slepiamus meilės romanus su vyrais. Esą galėjo būti grasinama paskelbti tiesą apie paslaptingą arkivyskupijos virėjos žūtį autoavarijoje ir legendinio kunigo Štefano Polako nužudymą.
Istorikai spėja, jog per lemtingą avariją prie vairo sėdėjo greitį visuomet mėgęs kunigas. O tai reikštų, kad Dievo tarnas turėjo būti apkaltintas bent jau netyčine žmogžudyste.
Maža to, arkivyskupas esą gali būti susijęs ir su Š.Polako nužudymu. Pastarasis buvo nužudytas 1987 metais. Jis išgarsėjo dėl paramos disidentams ir viešų teiginių, esą dalis vyskupų negali eiti savo pareigų, nes yra saugumo bendradarbiai.
Į šiuos įtarimus J.Sokolas niekada neatsakė. Tačiau saugumo archyvus tyrę istorikai tvirtina, jog nuo 1972 metų J.Sokolas dokumentuose buvo minimas kaip kandidatas į slaptus bendradarbius, o nuo 1989 metų esą jau oficialiai talkino saugumui.
Tapo aršiu nacionalistu
Beje, pats arkivyskupas ne tik griežtai neigia saugumietišką praeitį. 1989 metais Slovakijai nusimetus komunistinius pančius, jis ėmė skelbti nacionalistines idėjas.
J.Sokolas atvirai giria naciams talkinusį Slovakijos prezidentą kunigą Jozefą Tiso ir vadina jį sektinu patrioto pavyzdžiu.
Tokios pagyros patinka vietos nacionalistams, bet nuolat kelia šalyje gyvenančių čigonų bei žydų pasipiktinimą.
Mat daugumos jų giminaičiai žuvo ar kentėjo koncentracijos stovyklose.