Oro bendrovės ėmė pernelyg pasikliauti moderniomis technologijomis, kurių prikimšti šiuolaikiniai lėktuvai.
Kad technologijos ir patys prietaisai veiktų be priekaištų, reikia nuolatinės techninės priežiūros, profesionalumo ir nuolatinio atidumo. Bet čia, pasak ekspertų, išryškėjo silpnoji grandis – žmonės.
Nešališka statistika skelbia: gerai prižiūrimi orlaiviai gali gesti kaip ir bet kurie kiti prietaisai.
Antra vertus, taip pat gali ir skraidyti dešimtmečius.
Tačiau užtenka vos kelių akimirkų, rodos, nereikšmingos piloto klaidos, ir lėktuvas į pražūtį gali nusinešti šimtus gyvybių. O tokios klaidos pasikartoja vis dažniau.
Lėktuvai niekuo dėti?
Vien praėjusį birželį sudužo net du kompanijos „Airbus“ orlaiviai. Dar keli jos lėktuvai dėl techninių gedimų turėjo tūpti avariniu būdu.
Šimtus gyvybių nusinešusios nelaimės ir tūkstančiams žmonių baimės skraidyti „Airbus“ orlaiviais įvarę avariniai nusileidimai privertė keleivius kelti klausimus.
Ir dėl lėktuvų, ir dėl juos naudojančių kompanijų saugumo politikos.
Labiausiai susirūpinta senesnius ir tariamai nesaugius lėktuvų modelius eksploatuojančiomis oro bendrovėmis.
Štai šią savaitę po lėktuvo „Airbus A310“ katastrofos jį eksploatavusiai Jemeno bendrovei „Yemenia“ skriejo kaltinimai dėl pasenusio ir saugumo reikalavimų neatitinkančio orlaivio.
„Tai buvo senesnio modelio lėktuvas, bet net ir tokie gali skraidyti dešimtmečius, jeigu jie bus tinkamai prižiūrimi“, – prieštaravo kapitonas Harry Eggerschwileris, Afrikos civilinės aviacijos vadovas.
„Viena svarbiausių senesnių orlaivių problemų yra ta, kad kai kurios bendrovės nenoriai tiekia jiems atsargines dalis arba perka suklastotas ar nekokybiškas. Mieliau investuojama į naujesnius lėktuvus“, – tikino H.Eggerschwileris.
„Iš tikro senesni lėktuvai šiais laikais nurašomi dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl susidėvėjimo“, – antrino Skrydžių saugumo fondo prezidentas Billas Vossas.
Valdymas vis sudėtingesnis
Pasak šių ekspertų, skrydžių bendrovės pastaruoju metu mėgsta girtis vis naujesniais lėktuvų modeliais.
Šie esą skrenda greičiau, kelia mažiau triukšmo yra patogesni ir patikimesni.
„Jemeno bendrovei priklausęs lėktuvas buvo skraidęs 52 tūkstančius valandų, 17 tūkstančių kartų kilo ir leidosi.
Panašūs yra ir Europos Sąjungoje bei JAV skraidančių analogiškų lėktuvų rezultatai“, – tikino H.Eggerschwileris.
Todėl, anot B.Vosso, svarbu, jog tinkamai prižiūrimais lėktuvais skraidytų profesionalūs ir patyrę pilotai.
Tačiau net ir pilotų meistriškumas ar pagalbinių lėktuvo sistemų, dubliuojančių pagrindinių sistemų darbą šioms sugedus, įsijungimas gali neišgelbėti orlaivio nuo nelaimės.
„Pastaraisiais metais pastebėjome tendenciją, kad lėktuvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių dažnai tampa nevaldomi ore. Skrydžių bendrovės skuba diegti automatizuotas skrydžio valdymo sistemas, tačiau tam skiriama nepakankamai dėmesio, ir įranga dažnai būna netinkama“, – sakė B.Vossas.
Anot ekspertų, net ir labiausiai patyrę pilotai kartais nesuvaldo vis sudėtingesnių sistemų, be to, turi įtakos padidėjęs skrydžių dažnumas.
„Sistemos turėtų palengvinti pilotų darbą, bet kartais būna atvirkščiai.
Ir ne visuomet jos veikia taip, kaip iš jų tikimasi, o tuomet pasipila žmogaus klaidos“, – sakė ekspertas.
Pasitaiko absurdiškų klaidų
Padažnėjusios lėktuvų katastrofos sukėlė būgštavimų, kad 2009-ieji taps juodžiausiais metais pasaulio aviacijai per pastarąjį dešimtmetį.
Vien šį pusmetį sudužo jau 12 orlaivių. O per visus 2008-uosius – vos 16.
Manoma, jog daugelio šių katastrofų priežastis buvo žmogaus klaida.
Vertinant per pastaruosius pusę šimto metų įvykusias maždaug 1800 lėktuvų katastrofų, statistika žmonėms taip pat negailestinga – net 53 procentai nelaimių įvyko būtent dėl žmogaus, o ne technikos kaltės.
Orlaivių nelaimes tyrinėjęs sociologas ir žurnalistas Malcolmas Gladwellas įsitikinęs, jog lėktuvų katastrofas gali sukelti net su aviacija visai nesusiję dalykai.
„Kai kurių kultūrų skirtumai yra stulbinantys.
Pavyzdžiui, kai Ramiojo vandenyno Guamo saloje 1997 metais sudužo Pietų Korėjos kompanijai „Korean Air“ priklausęs lėktuvas „Boeing 747“, visi kaltino prastus orus.
Bet vėliau paaiškėjo, jog tai buvo absurdiška pilotų klaida“, – pasakojo M.Gladwellas.
Kalčiausia dėl nelaimės buvo Korėjos kultūroje vyraujanti hierarchinė sistema.
„Jaunesnieji neturi teisės priešgyniauti vyresniems.
Būtent todėl antrasis pilotas nieko nesakė lėktuvo vadui, kai šis suklydo vertindamas, kokiame aukštyje skrieja orlaivis“, – pasakojo M.Gladwellas.
Esant blogam matomumui orlaivis rėžėsi į kalvą likus 5 kilometrams iki oro uosto.
1990 metais iš Kolumbijos sostinės Bogotos į Niujorką skridusio lėktuvo „Boeing 707“ pilotas taip ir nesugebėjo paaiškinti skrydžių kontrolės centrui, kodėl jis nori leistis greičiau.
Pasirodė, jog lėktuvui paprasčiausiai pritrūko degalų.
Angliškai prastai kalbantis pilotas apie tai prabilo tik užgesus dviem iš keturių lėktuvo variklių.
Orlaivis sudužo nepasiekęs oro uosto.
„Praktika rodo, jog geras pilotas ir komandinis įgulos darbas gali išgelbėti techninių gedimų kamuojamą orlaivį. O paprasčiausias pilotų nesusikalbėjimas tarpusavyje gali sukelti katastrofą“, – tikino M.Gladwellas.
Rusijoje lėktuvus pilotuoja girtuokliai ir vaikai?
* Apie didėjantį lėktuvų katastrofų, nulemtų žmogaus klaidos, skaičių prabilęs aviacijos ekspertas Billas Vossas kelia ir kitą problemą. Jis užsiminė ir apie šalis, kuriose skrydžių saugumo mažiausiai paisoma.
* Nesaugiausiomis, pasak B.Vosso, yra laikomos Afrikos, Lotynų Amerikos, Rusijos ir kai kurios buvusios Sovietų Sąjungos šalys. Rusijoje, pasak eksperto, per pastarąjį dešimtmetį būta bene labiausiai stulbinančių incidentų, kilusių dėl žmogaus klaidos.
* Antai 1994 metų kovo 22 dieną Rusijos aviakompanijos „Aeroflot“ orlaivis, su 75 keleiviais skridęs iš Maskvos į Honkongą, mįslingai sudužo Sibire, nusinešdamas visų juo skridusių žmonių gyvybę.Išnagrinėjus vadinamųjų juodųjų dėžių įrašus paaiškėjo, jog nelaimę lėmė šiurkštus skrydžių saugos taisyklių pažeidimas. Pasirodė, jog lėktuvo pilotas Jaroslavas Kudrinskis leido savo 12 metų dukrai bei 16 metų sūnui kurį laiką pilotuoti orlaivį. „Tėveli, ar galima paspausti šį mygtuką?“ – tai buvo vieni paskutinių mergaitės žodžių, įrašytų pilotų kabinoje. Lėktuvui pakrypus į kairę, pilotai susigriebė per vėlai. Orlaivis pateko į vadinamąjį suktuką ir smigo žemyn.
* Kitu atveju „Aeroflot“ bendrovės pilotai „pasižymėjo“ dar labiau. Praėjusių metų rugsėjį iš Maskvos į Permę skridęs lėktuvas „Boeing 737“ sudužo Uralo kalnuose. Žuvo visi 88 juo skridę žmonės. Oficiali tyrimo komisija netruko paskelbti, jog nelaimės priežastis buvo techninis gedimas. Tačiau vėlesnis tyrimas atskleidė, jog lėktuvo pilotai buvo neblaivūs. Tai esą patvirtino ir vienas keleivis, iš savo telefono išsiuntęs trumpąją žinutę, tikindamas, jog lėktuvo vado balsas skamba lyg girto žmogaus. „Ką mes darome?“ – toks buvo vieno lėktuvo pilotų klausimas, kai jie mėgino nutupdyti lėktuvą. Pirmasis pilotas bandė pasukti orlaivio vairalazdę į kairę, o jo kolega – į dešinę. Be to, tyrimo metu paaiškėjo, jog lėktuvo vadui trūko skraidymo tokio tipo orlaiviu patirties.
* Beje, po abiejų katastrofų tyrimo komisijų vadovai tikino, jog toks pilotų elgesys nebuvo pagrindinės nelaimių priežastys, o tik jų dalis.