Lenkijos spaudoje verda ginčai dėl skandalu pasibaigusių Liublino unijos 440-ųjų metinių šventės. Dėl Lenkijos katalikų bažnyčios prieštaravimo kvietimas į renginį buvo atšauktas ES pirmininkui Jose Emanueliui Barosso, o iškilmingą Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų eiseną Liublino gatvėmis sužlugdė vietos nacionalistai.
Pastarieji protestavo prieš tai, jog Lublino katalikiškas universitetas garbės daktaro vardą suteikė Ukrainos prezidentui Viktorui Juščenkai, neva aukštinančiam organizacijas, pokario metais inicijavusias lenkų žudymą Voluinėje.
Protestuotojams užblokavus centrinius LKU rūmų vartus, prezidentai į šventę buvo įleisti pro atsarginį įėjimą, o vėliau negalėjo pėsčiomis eiti į mitingą miesto centre. Kalbant Ukrainos prezidentui Viktorui Juščenkai kilo sąmyšis, nes lenkų nacionalistai ėmė šaukti „Gėda“, o ukrainiečiai ėmė skanduoti savo prezidento vardą.
ES pirmininkas nelaukiamas
Įtakingiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ gėdingu pavadino LKU sprendimą neskirti garbės daktaro vardo ES pirmininkui J.E.Barosso, nors jis buvo suteiktas į šventę atvykusių šalių vadovams. Kaip teigia dienraštis, J.E.Barosso kanidatūrą išbraukti pareikalavo vietos katalikų hierarchai, kurių manymu, ES propaguoja abortus, homoseksualias santuokas ir dirbtinį apvaisinimą.
„Gazeta Wyborcza“ tvirtinimu, toks LKU sprendimas visiškai nesiderino su Liublino unijos, į vieną valstybę sujungusios skirtingų tautų ir tikėjimų žmones, demokratine dvasia.
LKU garbės daktaro vardas buvo suteiktas Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos prezidentams bei buvusiam Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Stanislavui Šuškevičiui.
Demonstrantų lyderis - kunigas
Papildomus ginčus kelia ir tai, jog demonstracijai prieš Ukrainos prezidentą vadovavo kunigas Tadeuszas Isakowiczius-Zalewskis. Šis kunigas, netekęs artimųjų Voluinėje ir garsėjęs disidentine veikla sovietmečiu, dabar nuolat demaskuoja saugumui talkinusius dvasiškius ir remia radikalias tautines organizacijas.
Kunigo teigimu, V.Juščenka elgiasi nusikalstamai, nes aukština ir leidžia statyti paminklus ukrainiečių nacionalistų organizacijoms, prisidėjusioms prie lenkų žudymo Voluinėje. Lenkų istorikų tvirtinimu, 1943-44 metais ukrainiečių nacionalistai išžudė apie 60 tūkst. lenkų, o ukrainiečių istorikai kaltina, jog lenkai ne tik išžudė 30 tūkst. ukrainiečių, bet jau po karo vykdė masinius jų perkėlimus į kitus regionus.
Šie abipusiai kaltinimai nuolat temdo Ukrainos ir Lenkijos santykius, tačiau nuo 2003 m. nebetrukdoma statyti paminklų žuvusiesiems, o jų atidengimą pagerbia abiejų šalių politikai. Tačiau, kaip tvirtina „Gazeta Wyborcza“, dalis politikų abiejose šalyse nenori patikėti šių ginčų spręsti istorikams, ir kursto nesantaiką siekdami populistinio populiarumo.
Aistros dėl nugriauto paminklo
Tautinės bei emigracinės ukrainiečių organizacijos pakėlė triukšmą dėl to, jog šį pavasarį Lenkijos Beskidų kalnuose netoli Komančos gyvenvietės buvo nugriautas paminklas, įamžinęs ukrainiečių partizanų ligoninę, susprogdintą lenkų.
Lenkijos valdžiai vandalų neišaiškinus ir pareiškus, jog monumento atsatyti neleis, nes jis buvo nelegalus, ukrainiečių radikalai ėmė reikalauti, jog jų valdžia verstų lenkiškus paminklus. Tautinės organizacijos „Laisvė“ deputatai Lvovo miesto taryboje reikalauja nuo Lvovo kapinėse esančio monumento lenkų kariams nuimti kardą, neva simbolizuojantį ukrainiečių okupaciją ir žudymus.
Lenkų policiją prilygino gestapui ir NKVD
Lenkijos užsienio reikalų ministerija neseniai sukritikavo Ukrainos saugumo tarnybos vado Valentino Nalivajčenkos kalbą, atidarant okupacinių režimų muziejų Lvove. Muziejus buvo įrengtas pastate, kuriame ukrainiečius kalino buvusi lenkų, nacių bei sovietinės valdžios.
V.Nalivajčenka per muziejaus atidarymą pareiškė, jog visos tos okupacinės valdžios siekė naikinti viską, kas ukrainietiška, ir labiausiai persekiojo už nepriklausomybę kovojusius patriotus. Buvusį kalėjimą V.Nalivajčenka pavadino kankinimų bei nusikaltimų prieš žmoniją vieta. Toks lenkų policininkų palyginimas su nacių bei NKVD režimais nepatiko Varšuvos politikams.
„Gazeta Wyborcza“ spėjimu, Varšuvos santykių su Kijevu atšalimą lemia ne tik abiejų šalių susirūpinimas vidaus problemomis, bet ir tai, jog premjeras Donaldas Tuskas siekia kontaktų su Maskva gerinimo. Padidėjęs šalies vadovų abejingumas tarpvalstybiniams santykiams - signalas tautiniams radikalams.