Dvi dienas vykusių susitikimų metu naujasis Amerikos lyderis ir
Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas pasirašė virtinę svarbių
dokumentų, įskaitant susitarimą mažinti šalių branduolinį arsenalą ir
sutartį dėl amerikiečių karių tranzito per Rusiją į Afganistaną.
Jie taip pat sutarė, kad šalys glaudžiai bendradarbiaus,
analizuodamos naujas raketų grėsmes, kurios, kaip teigia JAV, yra
pagrindinė priežastis, skatinanti Vašingtoną galvoti apie naujas
priešraketinės gynybos sistemas Europoje, ir pasisakė už tai, kad abi
valstybės plėtotų prekybinius ir ekonominius ryšius.
Visi ekspertai pripažįsta susitarimų ir deklaracijų, kurie buvo
paskelbti per B.Obamos dviejų dienų vizitą Maskvoje, svarbą, tačiau
jie pabrėžia, kad tikrasis darbas, turintis sugrąžinti smarkiai
pašlijusius Amerikos ir Rusijos santykius į normalias vėžes, tik
prasidėjo.
Šio darbo pradžią patvirtina ir naujas Vašingtono tonas
diskusijose su Maskva, kuris gerokai skiriasi nuo B.Obamos pirmtako
George'o W.Busho, ir abi šalys viliasi, kad jis padės
vėliau pasiekti svarbesnių persilaužimų.
Ligšiolinėse prezidento B.Obamos pastangose užmegzti naujus
Jungtinių Valstijų santykius su Rusija buvo „akcentuojamas stilius,
tonas“, sakė Maskvos Carnegie centro direktoriaus
pavaduotojas Samas Greene'as.
„Tačiau jie taip pat svarbūs. Jei šis procesas nepraras pagreičio,
politikams abiejų šalių sostinėse turi būti aišku, kad prezidentai į
šį procesą investuoja daug savo pačių politinio kapitalo“, - sakė jis.
S.Greene'o nuomone, darbas, kurį, pasak B.Obamos, pasirengusi
atlikti jo administracija dėl santykių su Rusija, iš esmės reiškia ne
dvišalių santykių „perkrovimą“, o „ryšių, kurių paprasčiausiai nebuvo,
užmezgimą“.
Priešingai nei per ankstesnius neformalius Billo Clintono ir Boriso Jelcino pokalbius ar įtampos paženklintus
G.W.Busho ir Vladimiro Putino susitikimus, prezidentų B.Obamos ir
D.Medvedevo diskusijų metu vyravo draugiška, rami ir dalykiška
atmosfera.
Tai, pasak analitikų, kol kas ir yra išliaupsintas JAV ir Rusijos
santykių „perkrovimas“.
„Netgi simboliškas įtampos sumažinimas nėra blogai“, - sakė
Maskvoje anglų kalba leidžiamo žurnalo „Russia in Global Politics“
redaktorius Fiodoras Lukjanovas.
„Stilius visiškai pasikeitė nuo praėjusio rudens“, kai Rusijos ir
JAV santykiai pablogėjo taip, kaip nėra buvę nuo tada, kai Ronaldas
Reaganas devintojo dešimtmečio pradžioje tapo
Baltųjų rūmų šeimininku.
Ir S.Greene'as, ir F.Lukjanovas pritarė nuomonei, kad realūs
B.Obamos susitikimo su D.Medvedevu rezultatai, nors yra svarbūs, savo
mastu ir pobūdžiu iš esmės yra gana riboti ir nėra kažkokios drąsios
iniciatyvos, kurioms vėliau galėtų atverti kelią pagerėję JAV ir
Rusijos santykiai.
„Tai nėra revoliucingas sumažinimas“, - sakė F.Lukjanovas apie
pirmadienį D.Medvedevo ir B.Obamos duotą pažadą sumažinti abiejų šalių
strateginę puolamąją ginkluotę.
Prezidentų paskelbtoje deklaracijoje abi šalys pasižada per
septynerius metus savo branduolinę ginkluotę sumažinti iki 1 500-1 675
branduolinių galvučių, o balistinių raketų nešėjų skaičių - iki 500-1
100 vienetų.
Šis susitarimas negali būti laikomas B.Obamos „dvišalių santykių
perkrovimo“ dalimi, nes jį inicijavo jo pirmtakas G.W.Bushas, kuris
pernai gruodį baigdamas savo kadenciją paragino sudaryti naują
sutartį, kuri pakeistų šių metų pabaigoje baigiančią galioti
Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START).
Dėl Amerikos plano dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Rytų
Europoje, kuris yra viena opiausių problemų, temdančių Maskvos ir
Vašingtono santykius, B.Obama vizito metu nepateikė jokių užuominų,
jog galėtų atsisakyti šių ketinimų, kaip reikalauja Rusija.
D.Medvedevas savo ruožtu neparodė, jog galėtų atsisakyti šio savo
reikalavimo.
Nors dėl šio klausimo sprendimo nebuvo pasistūmėta nė per žingsnį,
B.Obama Rusijos būgštavimus dėl šio plano pavadino „teisėtais“, o
D.Medvedevas džiaugėsi, kad JAV pagaliau pasirengusios atsižvelgti į
Maskvos nerimą ir pavadino tai svarbiu „žingsniu į priekį“.
„Prezidentai aptarė, ką jie gali ir turi aptarti... nepalietę
opiausių temų, tokių kaip demokratija Rusijoje“, - sakė JAV ir Kanados
instituto Rusijoje direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kremeniukas.
„Prezidentai rado bendrą kalbą“, - sakė jis ir pridūrė: „Kol kas
anksti kalbėti, ar šis abipusis supratimas truks ilgiau ir ar bus
reali pažanga“.