JAV prezidentas Barackas Obama ir dar 23 šalių
vadovai prieš pradėdami diskusijas apie pažangą, kuri buvo padaryta
siekiant atgaivinti pasaulinę prekybą, galės savo akimis pamatyti,
kokią žalą padarė balandžio 6 dieną L'Akvilos miestą sukrėtęs žemės
drebėjimas, nusinešęs beveik 300 žmonių gyvybes.
Tris dienas truksiantis G-8 grupei priklausančių aštuonių
didžiausių pramoninių šalių viršūnių susitikimas yra proga
įtakingiausiems pasaulio lyderiams aptarti, ar silpna pasaulio finansų
sistema atsigauna, ir padiskutuoti kitais svarbiais klausimais,
tokiais kaip klimato kaita, politinė suirutė Irane ir kruvini
neramumai Kinijos Sindziango regione.
Didysis aštuonetas, kuriam priklauso Italija, Jungtinės Valstijos,
Kanada, Rusija, Japonija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija,
anksčiau laikytas svarbiausiu pasaulio lyderių diskusijų forumu,
tačiau ilgainiui jį nustelbė G-20 grupė, kuriai priklauso naujai
iškylančios didžiosios valstybės.
Šį pasikeitimą atspindi ir Italijos vyriausybės vadovo Silvio
Berlusconi, kuris viliasi, kad susitikimas
L'Akviloje nors kuriam laikui atitrauks žiniasklaidos dėmesį nuo jo
audringo asmeninio gyvenimo, sprendimas pakviesti Kinijos, Indijos ir
Brazilijos lyderius į derybas pasauliui svarbiais klausimais.
Derybų išvakarėse per spaudos konferenciją paklaustas, ar vis
labiau šokiruojančios dienraščių antraštės apie jo asmeninį gyvenimą
nesugadins susitikimo, S.Berlusconi žurnalistams įžūliai atsikirto:
„Manimi pasitiki 64 proc. italų - tokia realybė“.
Premjeras pranešė, jog viliasi, kad L'Akvilos viršūnių susitikime
bus paskelbta apie iniciatyvą surinkti nuo 10 mlrd. iki 15 mlrd. JAV
dolerių, kurie būtų skirti garantuoti geresnį gyventojų aprūpinimą
maistu skurdžiose valstybėse.
Jis taip pat sakė, kad Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimas po
B.Obamos vizito Rusijoje yra geras ženklas.
Nors S.Berlusconi pabrėžė, kad laukia ilgas ir sunkus darbas
siekiant pasaulio lyderių sutarimo dėl naujos pasaulio finansų
sistemos, britų vyriausybės aukšto rango pareigūnas sakė, kad šis
susitikimas bus „svarbus etapas“ tarp balandį Londone vykusių G-20
šalių derybų ir rugsėjį Pitsburge numatyto viršūnių susitikimo.
Londone vykusiame G-20 šalių viršūnių susitikime lyderiai sutarė
Tarptautiniam valiutos fondui ir kitoms tarptautinėms institucijoms
skirti 1,1 trilijono JAV dolerių kovai su ekonomikos nuosmukiu bei
griežtinti finansų rinkų priežiūros taisykles. Po šio susitikimo buvo
pastebėti pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai.
Didžioji Britanija ir Prancūzija nori, kad L'Akvilos susitikime
būtų aptartos priemonės, kaip užtikrinti didesnį stabilumą pasaulio
naftos rinkoje, kurioje per vienerius metus žaliavinės naftos kaina už
barelį buvo nukritusi iki 32 JAV dolerių ir vėliau pasiekė rekordinę
147 dolerių ribą.
Viršūnių susitikime turėjęs dalyvauti Kinijos prezidentas Hu
Jintao (Hu Dzintao) trečiadienio rytą nutraukė oficialų vizitą
Italijoje ir išvyko į savo šalį „dėl padėties Kinijos šiaurės
vakariniame Sindziango uigūrų autonominiame regione“, pranešė naujienų
agentūra „Xinhua“.
G-8 parengė komunikato projektą, kuriame teigiama, kad šiltnamio
efektą sukeliančių dujų pasauliniai išmetalai didės iki 2020 metų ir
tuomet bus „smarkiai sumažinti“. Tokiu būdu bus siekiama užtikrinti,
kad pasaulinio klimato vidutinė temperatūra nepakils daugiau nei 2
Celsijaus laipsniais palyginti su priešindustriniu lygiu.
Maždaug 15 tūkst. policininkų turi užtikrinti, kad nepasikartos
kruvini neramumai, aptemdę pastarąjį kartą 2001 metais Italijoje
vykusį G-8 viršūnių susitikimą, kurio metu Genujos mieste buvo
nušautas protestuotojas.
Valdžios pareigūnai pasirengė esant reikalui evakuoti susitikimo
dalyvius. Šių priemonių bus imtasi, jei L'Akviloje įvyks žemės
drebėjimas, kurio stiprumas bus didesnis nei keturi balai pagal
Richterio skalę.
Praėjusį penktadienį 4,1 balo stiprumo pagal Richterio skalę
požeminis smūgis užfiksuotas vos už kilometro nuo karo akademijos,
kurioje vyks viršūnių susitikimas.