Oksfordo universiteto mokslininkai tyrimo metu lygino
dažniausias mirties priežastis ir nedarbo procentą Europoje
1970-2007 metais. Rezultatai parodė, kad nedarbo padidėjimas vienu
procentu savižudybės riziką tarp jaunesnių nei 65 metų žmonių
padidina maždaug 0,8 proc. ES mastu tai būtų 60-550 daugiau
savižudybių atvejų.
Augant nedarbui, didėja ir mirčių nuo piktnaudžiavimo alkoholiu
ar širdies infarkto skaičius, rašo mokslininkai žurnale „The
Lancet“. Jei darbo neturinčių žmonių dalis išauga daugiau kaip 3
proc., savižudybių skaičius gali padidėti 4,5 proc., o mirčių nuo
alkoholio - 28 proc.
Tyrimo metu jo autoriai apsiribojo tik krizės padarinių,
turinčių įtakos žmonių mirtingumui, analize, tačiau neanalizavo
sunkmečio poveikio ligoms ar gyvenimo kokybei.
Mokslininkai pataria vyriausybėms skirti daugiau lėšų darbo vietų išsaugojimui. Investicijos į aktyvias darbo rinkos programas
esą padeda ne tik ūkiui, bet ir gali išgelbėti gyvybes.
