Tai jie pareiškė Italijoje vykstančiame susitikime, kurį aptemdė
Rusijos atsisakymas pritarti klimato kaitos apribojimo tikslams ir
nesutarimai dėl Irano.
Pasirengimą Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių viršūnių susitikimui
L'Akvilos mieste, kurį prieš mažiau nei šimtą dienų nuniokojo žemės
drebėjimas, taip pat aptemdė kruvini neramumai Kinijoje, dėl kurių
prezidentas Hu Jintao skubiai nutraukė vizitą Italijoje
ir sugrįžo į Pekiną.
JAV prezidentas Barackas Obama ir dar daugiau nei 20 valstybių ir
vyriausybių vadovų buvo sraigtasparniais atskraidinti į nedidelį
miestą Italijos centrinėje dalyje dalyvauti diskusijose, kuriose
daugiausiai dėmesio skiriama pastangoms atgaivinti pasaulio ekonomiką.
Pasaulio lyderiai taip pat aptarė virtinę kitų svarbių klausimų,
tarp jų klimato kaitos problemas, skurdžių šalių gyventojų aprūpinimą
maistu bei užsitęsusius nesutarimus su Iranu ir Šiaurės Korėja dėl jų
branduolinių programų.
Kai L'Akvilos kareivinėse G-8 šalių lyderiai pradėjo derybas,
paaiškėjo, kad ambicingiems planams iki 2050 metų perpus sumažinti
šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulinius išmetalus nepritars
kitos didžiosios teršėjos, tokios kaip Kinija ir Indija. Be to, nebuvo
sutarta ir dėl konkrečių ekonominių priemonių.
Lyderiams taip pat sunkiai sekėsi pasiekti susitarimą dėl Irano
pasmerkimo už griežtus veiksmus prieš protestuotojus, kurie išėjo į
Teherano gatves po prieštaringai vertinamų prezidento rinkimų, nes
Rusija pasisakė prieš sankcijas šiai šaliai, sakė diplomatai.
Paskelbtame bendrame pareiškime reiškiamas „rimtas susirūpinimas“
dėl po rinkimų Irane kilusio smurto, tačiau taip pat pabrėžiama, jog
svarbu vesti derybas su Teheranu, kad būtų taikiai išspręsti
nesutarimai dėl jo branduolinės programos.
Pareiškime nė žodžiu neužsimenama apie galimas griežtesnes
sankcijas Iranui, kurias paskelbti anksčiau ragino JAV valstybės
sekretrorė Hillary Clinton.
„Norime bet kokio šanso deryboms. Jei tai duos rezultatų, puiku.
Jei ne, tuomet neišvengiamai bus pasekmės“, - po derybų žurnalistams
pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Nesutarimai Irano klausimu visiškai skiriasi nuo G-8 pozicijos dėl
Šiaurės Korėjos, kurios įvykdyti pastarieji raketų bandymai sulaukė
visuotinio pasmerkimo.
Per darbinius pietus parengta bendra deklaracija ekonomikos
klausimais rodo, kad G-8 lyderiai pastebi tam tikrų pozityvių
ekonomikos atsigavimo ženklų, tačiau nemano, jog pasaulinė ekonomika
jau saugi.
„Nors esama stabilizavimosi ženklų, įskaitant atsigavimą
vertybinių popierių rinkose..., situacija tebėra neaiški ir vis dar
esama didelių grėsmių ekonominiam bei finansiniam stabilumui“, -
teigiama dokumente.
Tačiau komunikate miglotai kalbama apie tolesnes priemones, kurių
reikėtų imtis, ir nurodoma, kad „pasitraukimo strategijos priklausys
nuo ekonominių sąlygų ir viešųjų finansų“.
Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi paskelbė, kad „blogiausia jau praeityje“, ir vyriausybės „ateityje dirbs koordinuotai“.
Tačiau Rusijos finansų ministerijos aukšto rango pareigūnas
Andrejus Bokarevas žurnalistams sakė, kad G-8 grupės narės laikosi
skirtingų nuomonių ir „kai kurios šalys mano, jog dar anksti kalbėti
apie kokias nors pasitraukimo strategijas“.
G-8 viršūnių susitikime tradiciškai dalyvauja aštuonių didžiausių
pramoninių šalių - Italijos, Jungtinių Valstijų, Kanados, Rusijos,
Japonijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos -
lyderiai.
Didysis aštuonetas anksčiau laikytas svarbiausiu pasaulio lyderių
diskusijų forumu, tačiau ilgainiui jį nustelbė G-20 grupė, kuriai
priklauso ir naujai iškylančios didžiosios valstybės.
Šį jėgų balanso pasikeitimą atspindi ir faktas, kad nemažai
diskusijų L'Akviloje vyks išplėstiniu formatu ir jose dalyvaus tokios
šalys kaip Indija, Kinija, Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika.
Jos pažadėjo imtis veiksmų pažaboti sparčiai įsigalinčią praktiką,
kai turtingos, bet žemės stingančios šalys superka dirbamą žemę
Afrikoje, kad užsitikrintų pastovias maisto produktų atsargas.
Tai didžiausias tarptautinis susitikimas nuo balandį Londone
vykusių svarbių G-20 šalių lyderių derybų, kuriose buvo sutarta
Tarptautiniam valiutos fondui ir kitoms tarptautinėms institucijoms
skirti 1,1 trilijono JAV dolerių kovai su ekonomikos nuosmukiu bei
griežtinti finansų rinkų priežiūros taisykles.
L'Akvilos viršūnių susitikimo darbotvarkėje taip pat daug dėmesio
skirta kovai su klimato kaita. G-8 šalys sutiko prisiimti didžiausią
atsakomybę siekiant pasaulinio tikslo smarkiai sumažinti taršą
šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
„Šis pasaulinis iššūkis reikalauja pasaulinio atsako, todėl mes
kartojame, kad norime drauge su kitomis šalimis siekti tikslo iki 2050
metų mažiausiai perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų
pasaulinius išmetalus“, - nurodė lyderiai.
Tačiau grupė pagrindinių atmosferos teršėjų, tarp jų Kinija ir
Indija, atsisakė savo ankstesnio pažado iki 2050-ųjų perpus sumažinti
savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus.
Padėtį dar apsunkino Rusija, kai prezidento Dmitrijaus Medvedevo
vyriausias patarėjas ekonomikos klausimais pareiškė, jog G-8
paskelbtas pažadas, kad išsivysčiusios valstybės iki 2050 metų turėtų
80 proc. sumažins taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, yra
„nepriimtinas“.
„Mes neaukosime ūkio augimo dėl išmetalų mažinimo“, - žurnalistams
sakė Arkadijus Dvorkovičius.
JAV prezidentas B.Obama kartu su grupe kitų lyderių, lydimi
premjero S.Berlusconi, apsilankė kaimuose, esančiuose balandžio 6
dieną įvykusio žemės drebėjimo, nusinešusio 299 žmonių gyvybes,
epicentro zonoje.
„Žinoma, mums plyšo širdis dėl mirčių ir sugriovimų, kuriuos
atnešė šis žemės drebėjimas“, - sakė B.Obama.