Remiantis sukilėlių grupės pareiškimu, toks sprendimas priimtas
sukilėlių lyderio Henry Okah paleidimo į laisvę proga.
Pirmadienį pagal vyriausybės paskelbtą amnestiją H.Okah buvo
paleistas iš kalėjimo, kur jis išbuvo ilgiau nei metus, taip pat ir
pagal kaltinimą valstybės išdavyste.
Sekmadienį, nedaug laiko iki H.Okah paleidimo, sukilėliai užpuolė
pagrindinę naftos saugyklą didžiausiame šalies mieste Lagose,
esančiame toliau nuo Nigerio deltos, kur paprastai veikia grupuotė.
H.Okah pareiškė, kad vertina šį užpuolimą kaip pasveikinimą jo
paleidimo proga. Drauge jis pridūrė, kad Nigerio deltai reikia „taikos
proceso“.
Pasak jo, šio regiono gyventojai kovoja už tai, kad vyriausybė
atkreiptų dėmesį į skurdą ir neteisingą pajamų už parduotus gamtos
išteklius paskirstymą.
Paklaustas, ar sukilėlių lyderis susimąsto bent apie dalinį
grupuotės nusiginklavimą, H.Okah pareiškė: „Taip, taip. Vyriausybė
turi pradėti atkreipti dėmesį į mūsų problemas“.
Pastaraisiais mėnesiais grupuotė, puldinėdama laivus ir kuro
infrastruktūros objektus, padarė didelę žalą Nigerijos naftos ir dujų
gavybos pramonei.
Per pastaruosius trejus metus naftos gavyba šalyje sumažėjo beveik
30 procentų.
Tačiau Nigerija tebėra stambi kuro tiekėja pasaulyje. Nigerijos
ištekliai domina ir Rusiją. Birželį po prezidento Dmitrijaus Medvedevo
vizito į Afriką Rusijos „Gazprom“ ir Nigerijos valstybinė bendrovė
NNPC paskelbė, kad steigia bendrą įmonę „Nigaz“.
Nigerijos sukilėliai teigia, kad kovoja už teisingesnį naftos ir
dujų gavybos lėšų paskirstymą.
Anksčiau šalies vyriausybė atmesdavo tokius argumentus, vadindama
„Judėjimo už Nigerio deltos išvadavimą“ narius banditais. Tačiau prieš
tris savaites šalies vadovybė pasiūlė kovotojams amnestiją.
Valdžia pareiškė, kad visi, kas sudės ginklus iki spalio, galės
dalyvauti reabilitacijos programoje ir įgyti išsilavinimą.
Tačiau šios priemonės kritikai sako, kad amnestija vargu ar atneš
taiką, nes neramumams regione neįmanoma padaryti galo tik „paprastais
politiniais metodais“.