Visuomenės veikėjai atkreipia B.Obamos dėmesį į „regione didėjantį
nervingumą“ ir į pernai vykusio Rusijos bei Gruzijos karo padarinius,
taip pat į abejones, ar nori ir gali NATO, kilus krizei, apginti
Vidurio ir Rytų Europos šalis.
JAV neturi teisės pamiršti Vidurio Europos, turi vykdyti ryžtingą
ir vertybėmis pagrįstą politiką Rusijos atžvilgiu, o priešraketinio
skydo klausimas yra Vašingtono patikimumo išbandymas, B.Obamai rašo
politikai.
Tarp pasirašiusiųjų dokumentą yra buvęs Lietuvos prezidentas
Valdas Adamkus, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, buvęs
Slovakijos prezidentas Michalas Kovačas, buvęs Estijos premjeras
Martas Laaras, buvusi Latvijos prezidentė Vaira
Vykė-Freiberga ir buvę Lenkijos vadovai - Lechas Walesa bei Aleksandras Kwasniewskis.
„Praėjus dvidešimčiai metų po Šaltojo karo pabaigos mes priversti
pripažinti, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys jau nebeužima
svarbiausios vietos Amerikos užsienio politikoje“, - pažymima laiške,
kurį iš viso pasirašė 22 žmonės.
Kreipimosi autorių nuomone, tokią poziciją Vašingtonas užima „per
anksti“.
„Naujoji Jungtinių Valstijų vyriausybė mūsų šalims sužadino
dideles viltis, kad transatlantiniai santykiai bus atnaujinti. Šia
proga negalima nepasinaudoti“, - buvę Rytų Europos šalių vadovai rašo
B.Obamai ir pabrėžia esantys „tiek Jungtinių Valstijų draugai, tiek
ištikimi europiečiai“.
Lyderiai taip pat nurodė, kad „mūsų šalys labai dėkingos
Jungtinėms Valstijoms“ už „pagalbą vykdant demokratines reformas nuo
tada, kai prieš 20 metų sugriuvo Geležinė uždanga“, tačiau pabrėžė,
kad Rytų Europos šalių vyriausybės labai nerimauja, nes „NATO atrodo
silpnesnė nei tuo metu, kai į ją stojome“.
Pasirašiusieji kreipimąsi ragina JAV ir Europą vėl sutelkti dėmesį
į transatlantinius santykius ir sudaryti glaudaus bendradarbiavimo
programą artimiausiems 20-čiai metų.
Laiško autoriai rašo, kad „ateina nauja vadovų karta“, kuri
jaučiasi mažiau susisaisčiusi su JAV, o jų „požiūris į pasaulį labiau
provincialus“.
Politikai primena, kad „kai kurie šio regiono lyderiai sumokėjo
didelę politinę kainą, nes palaikė nepopuliarų karą Irake“, todėl Rytų
Europa ateityje „JAV rems atsargiau“.
Vašingtonui taip pat priekaištaujama, kad Rytų Europos lyderiams
„nelengva pasiekti, kad jų balsas Vašingtone būtų girdimas“.
Kreipimosi autoriai reiškia susirūpinimą dėl to, kad santykiai su
Rusija nepagerėjo, ir kad Maskva nepripažino Vidurio ir Rytų Europos
šalių absoliutaus suverenumo ir visiškos nepriklausomybės.
„Mūsų viltys, kad santykiai pagerės, o Maskva galų gale pripažins
visišką mūsų suverenumą ir narystę NATO bei Europos Sąjungoje,
nepasiteisino“, - rašo jie.
„Vietoj to Rusija vėl tapo revizionistine jėga, siekiančia
įgyvendinti XIX a. tikslus naudodama XXI a. taktiką ir
metodus, - pabrėžė lyderiai. - Siekdama išplėsti savo interesus Rytų
Europoje ir susilpninti jos transatlantinę orientaciją, Rusija naudoja
atviras ir slaptas ekonominio karo priemones, pradedant energetikos
išteklių blokadomis ir politiškai motyvuotomis investicijomis ir
baigiant papirkinėjimu bei manipuliavimu žiniasklaida“.
„Baiminamės, kad JAV ir didžiosios Europos šalys gali paremti
(Rusijos prezidento Dmitrijaus) Medvedevo planą, kurio esmė - pakeisti
dabartinę vertybėmis grindžiamą žemyno saugumo struktūrą“ į tokią,
kurioje sprendimai priklausytų nuo galingųjų šalių susitarimų, rašo
buvę Rytų Europos lyderiai.
„Tikėtina, kad palaipsniai Rusijos mėginimai kištis ir stiprinti
savo įtaką regione po kurio laiko gali nulemti regiono
neutralizaciją“, - pabrėžė jie.
Laiške kritikuojami Vašingtono užsienio politikos „realistai“,
kurie, kaip pripažįsta kai kurie JAV ekspertai, turi didelę įtaką
B.Obamai.
„Mūsų regionas nukentėjo, kai JAV nusileido realizmui Jaltoje“, -
nurodė lyderiai, turėdami galvoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje
Kryme vykusį JAV, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos vadovų
susitikimą, kuriame buvo susitarta dėl pokario Europos struktūros.
„Jeigu (realiosios politikos) nuostatos būtų laimėjusios (praėjusio
amžiaus) 10-ajame dešimtmetyje, dabar nebūtume NATO nariai, o vieningos,
laisvos ir taikios Europos idėja tebūtų tolimas sapnas“, - rašoma
laiške.
Rytų Europos politikai nurodė suprantantys didelius iššūkius, su
kuriais susidūrė B.Obamos administracija ir JAV užsienio politika.
„Nenorime pridėti dar vienos problemos prie daugelio tų, kurias
jums tenka spręsti. Veikiau norime padėti, būti stiprūs euroatlantinės
bendrijos, kuri yra stipri gėrį pasaulyje kurianti jėga,
sąjungininkai, - sako laiško autoriai. - Tačiau nesame tikri, kur
atsidurs mūsų regionas po penkerių ar dešimties metų. Turime žengti
tinkamus žingsnius, kad pastaruosius 20 metų vyravę glaudūs JAV ir
Rytų Europos ryšiai išliktų“.
Rytų Europos lyderiai siūlo Europai ir JAV glaudžiau
bendradarbiauti, taip pat kovojant su talibų ekstremistais Afganistane
ir Pakistane. Laiške raginama mėginti siekti „NATO renesanso“, kad
NATO ir Rusijos taryboje būtų „grįžta prie praktikos, kai Aljansas
sėda prie derybų stalo su Maskva su iš anksto suderinta pozicija“.
Laiško autoriai pabrėžia, kad „reikalinga glaudesnė strateginė JAV
ir ES partnerystė... NATO ir JAV turi veikti išvien ne tik sprendžiant
Rusijos klausimą“. Jie taip pat ragina Vašingtoną ir Bendriją
bendradarbiauti užtikrinant Europos energetikos saugumą.