Prezidentas Barackas Obama savaitę truksiančius
renginius pirmadienį pradės susitikimu Baltuosiuose rūmuose su „Apollo
11“ misijos įgula, kuri tapo pirmaisiais žmonėmis, įgyvendinusiais
šimtmečių svajonę ir žengusiais Mėnulio paviršiumi.
„Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai“,
- pasakė astronautas Neilas Armstrongas, 1969 metų
liepos 20-ąją išlipęs iš Mėnulyje nusileidusio kosminio aparato. Jo
žingsnius per televiziją stebėjo ar reportažo per radiją Žemėje
klausėsi 500 mln. žmonių.
Prieš keturis dešimtmečius, per patį šaltąjį karą, tas JAV
pasiekimas smarkiai pakėlė dvasią šaliai, įklimpusiai į kruviną
Vietnamo karą, įkvėpė naujo pasitikėjimo ir metė iššūkį mokslo ir
religijos sąvokoms.
„Armstrongas yra Mėnulyje - Neilas Armstrongas, 38 metų
amerikietis, šią 1969-ųjų liepos 20-ąją stovintis ant Mėnulio
paviršiaus“, - paskelbė JAV naujienų pranešėjas Walteris Cronkite'as.
„Ak, štai jis, štai koja žengia laiptais. Štai koja stovi ant
Mėnulio“, - susijaudinęs kalbėjo W.Cronkite'as, kuris šią savaitę,
būdamas 92 metų, mirė.
Tačiau svajonės, vieną dieną visi mes galėsime skristi į
žvaigždes, buvo šiurkščiai nuleistos ant žemės.
Mėnulio paviršiumi iš viso žengė tik 12 žmonių, visi jie -
amerikiečiai, o paskutinis jų Mėnulyje pabuvojo 1972 metais,
baigiantis „Apollo“ misijoms.
Dabar ambicingais planais iki 2020 metų pagal programą
„Constellation“ vėl nusiųsti JAV astronautus į Mėnulį ir įsteigti
Žemės palydove žmonių gyvenamas bazes tolesniems kosmoso tyrimams ir
skrydžiams į Marsą vis labiau abejojama.
Kitos valstybės, tokios kaip Rusija, Kinija ir net Indija bei
Japonija vis labiau tobulina ir plečia savo pačių kosmoso programas.
„Manau, kad švęsdami šias metines esame itin svarbioje kryžkelėje,
nes mes, bent jau Jungtinėse Valstijose, šiuo metu sprendžiame, ...
kokia yra žmonių ateitis kosmose“, - sakė Johnas Logsdonas, aerokosminių tyrimų istorijos ekspertas iš Nacionalinio oro erdvės ir kosmoso muziejaus Vašingtone.
„Ir be vyriausybės finansavimo nieko nevyksta“, - sakė jis.
Projekto „Constellation“ nurodoma kaina yra maždaug 150 mlrd.
dolerių, bet numatoma raketos nešėjos „Ares I“ kaina pašoko nuo 26
mlrd. dolerių 2006-aisiais iki 44 mlrd. dolerių praėjusiais metais.
Didėjantys kaštai privertė B.Obamą netrukus po inauguracijos
nurodyti atlikti nuodugnų šios programos patikrinimą. Ekspertų
komisija, kuriai vadovauja buvęs „Lockheed Martin“ vadovas Normanas
Augustineas, savo rekomendacijas turi pateikti
rugpjūčio pabaigoje.
„Su keliomis išimtimis turime technologijų ar žinių (tam), kad
galėtume skristi į Marsą, jei norėtume, - neseniai sakė N.Augustine'as.
- Galėtume Mėnulyje pastatyti teleskopą, jei norėtume“.
„Viskas priklauso nuo to, ką galime sau leisti“ - sakė jis.
Šiuo metu NASA biudžetas yra per mažas, kad būtų galima sumokėti
už „Constellation“ kapsulę „Orion“, tobulesnę ir erdvesnę „Apollo“
Mėnulio modulio versiją, ir raketas nešėjas „Ares I“ ir „Ares V“,
kurių reikia aparatui į orbitą iškelti.
2009 metais kosmoso tyrimų biudžetas yra 6 mlrd. dolerių, ir
Floridai atstovaujantis senatorius, buvęs astronautas Billas Nelsonas
sakė: „NASA paprasčiausiai negali atlikti darbo,
kuris jai duodamas“.
Įtakingas Atstovų Rūmų narys, demokratas Barney Frankas, kuris pirmininkauja Finansų tarnybų komitetui, yra vienas
skeptišką požiūrį dėl biudžeto reiškiančių politikų.
„Žmonių kosminės kelionės prideda daug daugiau kaštų nei
pateisinama mokslinių rezultatų prasme“, - neseniai sakė jis,
paminėdamas mažesnę robotų siuntimo į kosmosą kainą.
Tačiau visoje šalyje planuojami renginiai pirmadienio metinėms
paminėti. Iškilmės vyks pradedant Kennedy kosmoso centru
Kanaveralo kyšulyje Floridoje, iš kurio pakilo „Apollo 11“, ir
baigiant skrydžių kontrolės centru Johnsono kosmoso centre
Hjustone (Teksasas) ir Oro erdvės bei kosmoso muziejumi JAV sostinėje.
Kad primintų vieną labiausiai jaudinamų žmonijos akimirkų, NASA
praėjusią savaitę pristatė restauruotą tos „Apollo 11“ misijos vaizdo
medžiagą, rastą po trejus metus trukusios paieškos archyvuose.
NASA ta proga taip pat atnaujino savo interneto svetainę, nors
1999-aisiais iš esmės ignoravo 30-ąsias šio skrydžio į Mėnulį metines.
Be to, Mėnulio paviršiuje vis dar matyti šio Amerikos laimėjimo
ženklas: astronauto pėdsakai.
„Pirmieji pėdsakai Mėnulyje ten bus milijoną metų, - skelbiama
NASA interneto svetainėje. - Ten nėra vėjo, kuris juos užpustytų“.