Suskaičiavusi 51 proc. balsalapių rinkimų komisija paskelbė, kad
prezidentas gavo 87,7 proc. balsų. K.Bakijevo, kuris atėjo į valdžią
per 2005 metų smurtinius gatvių protestus, perrinkimas šios
strategiškai svarbios valstybės, kurioje yra ir rusų, ir amerikiečių
bazės, prezidentu buvo prognozuojamas.
Tačiau tokia didžiulė jo persvara rinkimų kovoje, kurioje
atkakliai varžėsi Jungtinio liaudies judėjimo kandidatas Almazbekas
Atambajevas, papiktino vyriausybės kritikus, kurie tvirtina, kad
rinkėjų balsai buvo masiškai klastojami.
„90 proc. yra fantastiška. Tai absoliučiai aiškiai rodo, kad
tai yra sukčiavimas valstybės mastu“, - penktadienį ryte žurnalistams
sakė opozicijos parlamentaras ir prezidentinės kampanijos vadybininkas
Bakytas Bešimovas.
A.Atambajevas, kuris buvo laikomas pagrindiniu K.Bakijevo varžovu,
anksčiau šiuos rinkimus pavadino neteisėtais ir pažadėjo gatvių
protestus.
Vyriausybė atmetė įtarimus klastojimu ir pareiškė, kad rinkimų
rezultatai liks galioti, tad susidaro sąlygos galimai konfrontacijai
su labai nepatenkinta K.Bakijevo priešininkų stovykla.
„Šie reguliarūs prezidento rinkimai vyko tvarkingai. Jie vyko
ramybės ir draugiškumo iš visų kandidatų pusės aplinkoje, -
žurnalistams sakė rinkimų komisijos atstovas Damiras Lisovskis. -
Pakartotiniai rinkimai, ... kaip reikalauja opozicija, neįmanomi“.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), kuri
stebėti šių rinkimų atsiuntė daugiau kaip 200 stebėtojų, preliminarias
savo išvadas turi paskelbti 15 val. (12 val. Lietuvos laiku).
Maždaug 2 tūkst. opozicijos šalininkų ketvirtadienį vakare
susirinko į koncertą prie A.Atambajevo rinkimų štabo sostinės Biškeko
pakraštyje, Tikėtasi, kad šis koncertas virs protesto demonstracija.
Koncerto žiūrovai mojavo baltomis vėliavomis ir šaukė „Šalin
Bakijevą“, bet planuotas žygis prie rinkimų komisijos būstinės iš
esmės neįvyko.
Tuo metu, kai buvo paskelbti rinkimų rezultatai, mieste buvo ramu.
Prieš rinkimus vyriausybė į Biškeką iškvietė daugiau kaip 5 tūkst.
karių, o K.Bakijevas ketvirtadienį griežtai perspėjo nebandyti
organizuoti neteisėtų protestų.
Kirgizijoje politinis smurtas nėra naujiena, ir pats K.Bakijevas į
valdžią iškilo po liaudies sukilimo 2005-aisiais. Daugelis rinkėjų šią
savaitę sakė, jog baiminasi, kad ginčijami rinkimų rezultatai gali vėl
grąžinti į šalį nestabilumą ir konfliktus.
K.Bakijevas neseniai pelnė politinių taškų užsitikrinęs šimtus
milijonų dolerių už vienos oro pajėgų bazės nuomą amerikiečiams, kurie
šia baze naudojasi tarptautinėms karinėms operacijoms Afganistane
remti.
Vasario mėnesį, gavęs iš Maskvos daugiau kaip 2 mlrd. dolerių
(4,86 mlrd. litų) pagalbą, K.Bakijevas pažadėjo uždaryti koalicijos
pajėgų iš JAV bazę Manase.
Manaso oro pajėgų bazė yra itin svarbi aprūpinant Afganistane
dislokuotas JAV vadovaujamas tarptautines pajėgas, ir jos praradimas
būtų buvęs katastrofiškas, kai JAV prezidentas Barackas Obama intensyvina karines operacijas toje šalyje.
Bet praėjusį mėnesį, Vašingtonui sutikus už tos bazės nuomą mokėti
trigubai daugiau, K.Bakijevas pakeitė kursą. Jis tikėjosi, kad šis
susitarimas sustiprins jo pozicijas užsienio politikos srityje,
papildys iždą ir padės jam grįžti dar vienai penkerių metų kadencijai.
Tačiau nepaisant tų šiais metais gautų pinigų, K.Bakijevas tebėra
labai nepopuliarus savo skurdžioje valstybėje, kur, kaip rodo
naujausia Pasaulio banko statistika, vidutinis mėnesio uždarbis yra
vos 162 doleriai (393 litai).