Šio balsavimo rezultatai nulems, kas šios vienos skurdžiausios
Europoje valstybės prezidento poste pakeis komunistą Vladimirą
Voroniną ir kaip mažytė Moldova vairuos savo užsienio politiką tarp
Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos reikalavimų.
Iš viso rinkimuose dalyvauja 10 partijų, o 2 tūkst. rinkimų
apylinkių, kurios atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku dirbs iki
21 valandos.
„Dirbame. Tikimės, kad žmonės ateis ir pareikš savo valią", - sakė
Kišiniovo centre esančios 70-osios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkė Aliona Ghergheledji (Aliona Gergeledži).
V.Voroninas birželį buvo priverstas paleisti parlamentą ir
paskirti naujus rinkimus, nes įstatymų leidėjai dėl liberalių
opozicinių partijų boikoto per du prezidento rinkimų ratus, kurie vyko
gegužę, nesugebėjo išrinkti naujo valstybės vadovo. Opozicija kaltino
valdančiąją V.Voronino Komunistų partiją suklastojus balandį vykusių
rinkimų rezultatus.
Dabar maždaug 2,5 mln. šios tarp Ukrainos ir Rumunijos
įsiterpusios valstybės rinkėjų turi išrinkti naują parlamentą, kuris
paskui turės išrinkti politinį įpėdinį V.Voroninui, turinčiam
pasitraukti po dviejų konstitucijoje numatytų ketverių metų kadencijų.
V.Voroninas praėjusią savaitę sakė, kad šie rinkimai yra
„atsakingiausi valstybės istorijoje".
„Rinkimuose bus sprendžiama, būti ar nebūti Moldovai kaip šaliai",
- buvo sakoma penktadienį Moldovos spaudoje paskelbtame kreipimesi į
tėvynainius.
„Pirmą kartą jums teks rinktis ne politines programas ar politinių
konkurentų rinkiminius pažadus, ne valdžią ar opoziciją, o plėtotę ar
sumaištį, stabilumą ar pogromus, pilietinį orumą ar politinę
išdavystę", - sakė prezidentas.
„Išsaugoti valstybingumą, atkurti pasitikėjimą ir visų pilietinės
visuomenės jėgų konstruktyvų bendradarbiavimą neįmanoma be lemiamos
Komunistų partijos pergalės", - pabrėžė jis.
Be komunistų galimybes įveikti 5 proc. barjerą ir laimėti vietų
parlamente turi keturios opozicinės partijos. Politikos analitikai ir
visuomenės apklausos prognozuoja, kad pirmoje vietoje bus Komunistų
partija, tačiau ji negaus 60 proc. vietų, kurių reikia prezidento
rinkimams visiškai kontroliuoti.
Per balandžio 5-osios rinkimus Komunistų partija gavo maždaug 50
proc. balsų, bet buvo kaltinama klastojimu. Dėl to kilo didžiuliai
gatvių protestai, o jauni riaušininkai nuniokojo parlamento pastatą
Kišiniove.
Nors naujos riaušės atrodo mažai tikėtinos, yra didelė tikimybė,
kad Moldovos politinė aklavietė tęsis, nes visuomenė yra
susiskaldžiusi į opoziciją remiantį miestų jaunimą ir vyresnius kaimo
rinkėjus, kurie remia komunistus, sako analitikai.
Susiskaldymą didina ir Moldovos skurdas, dėl kurio daugybė
darbingo amžiaus žmonių ieško darbo užsienyje, palikdami šalyje
jaunimą ir pagyvenusius žmones.
Daugelis mano, kad išeitis iš aklavietės būtų koalicija, ir
praėjusią savaitę V.Voroninas paskelbė, kad Komunistų partija neatmeta
koalicijos su savo oponentais galimybės, nors anksčiau ir kaltino juos
rengiant perversmą.
Tokį žingsnį jis žengė po to, kai komunistų pozicijas susilpnino
buvusio parlamento pirmininko Mariano Lupu (Mariano Lupu), kuris buvo
laikomas partijos reformuotoju, perbėgimas. Tačiau trys pagrindinės
liberalios opozicinės partijos kol kas atmeta bet kokį dialogą su
komunistais ar M.Lupu, kuris trečiadienio rinkimuose dalyvauja kaip
nedidelės Demokratų partijos lyderis.
Diplomatijos srityje statoma suma taip pat yra didelė: nors visos
didžiosios partijos pritaria Moldovos stojimui į ES, komunistai
pastaraisiais mėnesiais laikėsi vis labiau prorusiško kurso.
V.Voronino vyriausybė kaltino kaimyninę Rumuniją, kuri yra ES
narė, kur žmonės kalba ta pačia kalba ir kuri istoriškai yra labai
susijusi su Moldova, balandį vykusių riaušių kurstymu.
Rumunija šiuos kaltinimus neigia, bet kėlė klausimus dėl Moldovos
vyriausybės veiksmų šių ginčijamų rinkimų atžvilgiu.
Šio trečiadienio rinkimus stebės maždaug 200 stebėtojų iš Europos
Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO).