Moldova renkasi tarp Rytų ir Vakarų

Komunistų partija, vadovaujama pasitraukiančio Vladimiro Voronino, žada sukurti „europietišką Moldovą“, bet neatsisako bendradarbiauti su Nepriklausomų Valstybių Sandrauga ir Rusija, o opozicija ragina palaikyti glaudžius ryšius su Rumunija ir neatmeta šalies įstojimo į NATO.

Maskva remia V.Voroniną, laikydama Moldovą savo įtakos zona, ir mėgina vaidinti aktyvų vaidmenį sureguliuojant „įšaldytą konfliktą“ tarp Moldovos ir atskilusios nuo jos rusakalbės Padniestrės.

Pagal Moldovos konstituciją, 101 vietos parlamentas renka valstybės vadovą. V.Voroninas, nuo 2001 metų buvęs išrinktas prezidentu du kartus, negali vėl balotiruotis į šį postą. Kai komunistams, boikotuojant opozicijai, du kartus pritrūko vieno balso patvirtinti prezidentu savo kandidatą, V.Voroninas birželį paleido parlamentą.

Rinkimus birželį laimėjo komunistai, bet prieš tai protestavo opozicija, kaltindama valdžią „klastotėmis“.

Po daugiatūkstantines opozicijos šalininkų ir jaunimo eitynių buvo nusiaubti parlamento ir prezidento administracijos pastatai.

V.Voroninas apkaltino Rumuniją riaušių organizavimu. ESBO pripažino, kad rinkimai buvo sąžiningi, o balsų perskaičiavimas opozicijos reikalavimu patvirtino komunistų pergalę.

„Apginsime Tėvynę!“, - skelbia Kišiniove daugybė plakatų, raginančių balsuoti už komunistus. V.Voroninas mano, kad rinkėjai turi atsakyti į klausimą „Išliks ar neišliks Moldova kaip šalis?“.

Komunistai mano, kad, jeigu pergalę iškovos opozicija, Moldovą gali pasiglemžti Rumunija ir ji gali „degraduoti iki Kosovo padėties“.

Komunistus remia daugiausia vyresnioji karta ir kaimo gyventojai. Valdančiosios partijos populiarumas smuko iki 30 proc. nuo 50 proc., buvusių balandžio pradžioje.

V.Voroninas vadina Rusiją, turinčią karinį kontingentą Padniestrėje, Moldovos „strategine partnere“. Tačiau tai netrukdė komunistams susikivirčyti su Maskva ir draugauti su Rumunija.

Po balandžio riaušių sostinėje V.Voroninas deda viltis, kad šalį tvirtai parems Rusija, pažadėjusi Moldovai 500 mln. dolerių paskolą krizei įveikti.

Nors dabartinė valdžia siekia sudaryti su ES susitarimą dėl laisvo prekių judėjimo ir piliečių bevizių kelionių, daugiau kaip trečdalis elektorato, daugiausia jaunimas, remia opoziciją.

Dauguma iš septynių opozicinių partijų siekia, kad Moldova pasitrauktų iš NVS, įstotų į NATO, sparčiau integruotųsi į ES padedant Rumunijai, kurios pilietybę turi jau daugiau kaip 130 tūkst. žmonių iš 4,3 mln. šalies gyventojų, o dar 800 tūkst. padavė dokumentus jai gauti.

Po įtemptos ir nešvarios rinkimų kampanijos opozicija nuogąstauja dėl klastočių, o valdžia - dėl provokacijų.

Pirmadienį kilo skandalas, kai Moldovos centrinė rinkimų komisija atsisakė suteikti teisę stebėti rinkimus 87 tarptautinės organizacijos ENEMO, kurią įsteigė nevyriausybinės organizacijos iš Centinės ir Rytų Europos, taip pat NVS, atstovų.

Liberalų demokratų partijos lyderis Vladas Filatas sakė, trečiadienį, kad rinkimai „jau suklastoti“.

„Jie suklastoti dėl valstybinių struktūrų įtraukimo į rinkimų kampaniją ir prokomunistinių žiniasklaidos priemonių agresyvumo“, - sakė V.Filatas žurnalistams.

Savo ruožtu komunistų rinkimų štabo vadovas Markas Tkachukas atšovė pirmadienį, jog „opozicijos moralinė būklė tokia, kad jos pasirengimas klastotėms ir šmeižtui kelia grėsmę laisvam valios pareiškimui“.

Politologai mano, kad rinkimų rezultatai žymiu mastu priklausys nuo visuomenės požiūrio į riaušes po balandžio rinkimų - ar patikės rinkėjai, kad pogromus netiesiogiai organizavo opozicija, ar priešingai - pati valdžia.

Pagrindinė dabartinių rinkimų intriga - Mariano Lupu, buvusio parlamento pirmininko, kuris palikęs po balandžio įvykių komunistų gretas tapo Demokratų partijos lyderiu, pasirodymas politinėje scenoje.

Jis moka kelias Europos kalbas ir pristato kaip provakarietiškas politikas.

M.Lupu partija žada padaryti galą komunistų ir opozicijos susipriešinimui ir laiko save centro jėga. Opozicija ir ekspertai vadina M.Lupu komunistų „projektu“.

Jų nuomone, jo uždavinys - atimti balsus iš dešiniųjų ir atėjus į parlamentą padėti komunistams išrinkti prezidentą. Šiuo atveju M.Lupu taptų pagrindine kandidatūra į valstybės vadovo postą.

Analitinio centro ava.md vadovas Vitalii Andrievschi mano, kad šalyje gali pasirodyti ne komunistų vyriausybė tik tuo atveju, jeigu į parlamentą ateis opozicinių partijų dauguma.

„Jeigu ateis tik viena Demokratų partija, liks ankstesnė valdžia, tik su išimtimi, kad joje pasirodys patrauklus Vakaruose jauno ir perspektyvaus politiko Lupu veidas“, - sakė V.Andrievschi.