T.Blairas pažadėjo „visapusiškai bendradarbiauti“ su tyrimu, apie
kurį praėjusį mėnesį paskelbė ministras pirmininkas Gordonas Brownas, tokiu būdu tesintis pažadą atlikti tyrimą, kai
tik britų kariai bus išvesti iš Irako.
Kritikai tikisi, kad šis tyrimas, kuris taip pat aiškinsis įvykius
prieš 2003 metų invaziją ir po jos, nušvies įtariamą manipuliavimą
žvalgybine informacija siekiant pateisinti sprendimą drauge su
tuometiniu JAV prezidentu George'u W.Bushu pradėti
karą.
„Visuomenės pasitikėjimui vyriausybe tie tamsūs ir katastrofiški
sprendimai, priimti prieš Irako karą, sudavė didelį smūgį“, - sakė
Nickas Harvey iš Liberalų demokratų partijos,
nepritarusios Irako karui.
„Kad būtų vilties atkurti visuomenės pasitikėjimą, būtina ...
didžiąją daugumą šio tyrimo atlikti viešai“, - sakė jis.
G.Brownas, kuris iš pradžių skelbė, kad tyrimas bus uždaras, buvo
priverstas keisti savo poziciją, nes pasigirdo piktų kaltinimų, kad
šis tyrimas bus bandymas išteisinti, kaip ir vienas iš dviejų anksčiau
atliktų tyrimų.
Tyrimui vadovaujantis seras Johnas Chilcotas,
kuris ketvirtadienį turėjo nustatyti tyrimo viešinimo sąlygas, vėliau
sakė, jog nori kaip galima daugiau posėdžių rengti viešai, o G.Brownas
su tuo sutiko.
Ministras pirmininkas taip pat turėjo atsisakyti ankstesnio
pažado, kad šis tyrimas „nepasakys, kas yra kaltas“. Užsienio reikalų
sekretorius Davidas Milibandas parlamentarams
pasakė, kad tyrimo metu galima „girti ar kaltinti ką tik norima“.
2004 metais lordo Huttono tyrimo metu buvo aiškinamasi,
kokiomis aplinkybėmis nusižudė mokslininkas Davidas Kelly, galėjęs būti BBC pranešimo, kad vyriausybė sau palankioje
šviesoje interpretavo Irako karinius pajėgumus, šaltiniu.
Tuo tarpu lordo Butlerio tyrimas, atliktas tais pačiais
metais, nušvietė žvalgybininkų nesėkmes aiškinantis, ar Irakas turi
masinio naikinimo ginklų. J.Chilcotas dirbo komisijoje, kuri
prižiūrėjo tą tyrimą.