„Aukščiausiasis lyderis paskyrė Mahmoudą Ahmadinejadą antrajai
Irano Islamo Respublikos prezidento kadencijai“, - nurodė arabų kalba
transliuojantis kanalas.
A.Khamenei patvirtino M.Ahmadinejado perrinkimą likus dviems
dienoms iki griežtosios linijos lyderio prisaikdinimo politinės krizės
krečiamame Irane, kuriame neslopsta didžiausi neramumai nuo 1979
islamo revoliucijos.
Šią musulmonišką šalį krečia audringi gatvių protestai, politiniai
teismai ir stiprėjantis priešiškumas tarp besivaržančių politinių
frakcijų.
52 metų M.Ahmadinejadą taip pat kritikuoja kai kurie jį remiančios
griežtosios linijos stovyklos atstovai, kurie abejoja prezidento
ištikimybe A.Khamenei, viešai rėmusiam jį per birželio 12 dieną
vykusius rinkimus.
Išgirdę apie triuškinamą M.Ahmadinejado pergalę opozicijos
šalininkai liejo pyktį, sakydami, kad jų balsai buvo pavogti.
Saugumo pajėgoms malšinant didelius gatvės protestus žuvo
mažiausiai 30 žmonių. Keli tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, tarp
jų - už reformas pasisakantys garsūs veikėjai ir žurnalistai.
M.Ahmadinejado varžovai Miras Hosseinas Mousavi ir Mehdi Karroubi kaltino vyriausybę didelio
masto balsų klastojimu ir pareiškė, kad šalies lyderio perrinkimas
buvo neteisėtas.
M.Ahmadinejado perrinkimas taip pat sukėlė įtampą tarp musulmonų
dvasininkų: kai kurie aukšti dvasiniai lyderiai pareiškė palaikantys
opoziciją, taip pat pasmerkė po rinkimų įsiplieskusį smurtą ir režimo
elgesį su valdžios kritikais.
Valdžios institucijos protestus malšino griežtomis priemonėmis ir
kaltino jų dalyvius siekiant nuversti dabartinį režimą.
Šeštadienį Teherano revoliucinis teismas pradėjo svarstyti apie
šimto nuosaikiųjų ir reformas palaikančių aktyvistų bylas. Šį žingsnį
pasmerkė opozicijos lyderiai, tačiau jį sveikino griežtosios linijos
šalininkai, kurie kaltina M.H.Mousavi ir buvusį šalies prezidentą
Mohammadą Khatami išdavyste.
Dar dešimt dešimt protestuotojų stojo prieš teismą sekmadienį.
Birželio 19 dieną, po savaitę trukusių įnirtingų protestų,
A.Khamenei tvirtai parėmė M.Ahmadinejadą ir atmetė kaltinimus dėl
rinkimų klastojimo. Aukščiausiasis lyderis taip pat pareiškė, kad
neramumus Irane kursto Vakarų šalių, ypač Didžiosios Britanijos,
vyriausybės.
Svarbiausius Irano politikos klausimus sprendžia A.Khamenei,
tačiau kritikai taip pat peikia M.Ahmadinejadą, dėl kurio sprendimų
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba triskart skelbė sankcijas
šiitiškai respublikai, kurios vyriausybė atsisakė nutraukti urano
sodrinimą.
M.Ahmadinejadas per pirmąją kadenciją sėkmingai išnaudojo didžiulį
naftos kainų šuolį, tačiau oponentai jį taip pat kaltina netinkamai
tvarkius šalies ekonomiką, sukėlus didelę infliaciją, švaisčius
išteklius ir manipuliavus statistika, siekiant nuslėpti prezidento
nesėkmes.