„Mes kursime ... savo valstybingumą, bet būsime sąjungoje su
Rusija. Mes neatmetame galimybės, kad įeisime į Rusijos Federacijos
sudėtį“, - interviu agentūrai „Reuters“ savaitgalį sakė E.Kokoity.
Prieš metus Tbilisis pamėgino jėga susigrąžinti separatistus į
savo kontrolę. Maskva įsikišo į konfliktą, įvedė kariuomenę, o po
Gruzijos pralaimėjimo pripažino Pietų Osetijos ir kitos buvusios
autonomijos - Abchazijos suverenitetą. Tai griežtai pasmerkė Vakarai.
E.Kokoity pareiškė, kad prisijungti prie Rusijos siekia „didžioji
dalis“ vietos gyventojų. Separatistai nurodo, kad tokių yra 70 tūkst.
žmonių, o jų oponentai - dvigubai mažiau.
„Maždaug 98 proc. turi Rusijos Federacijos pilietybę, ir Vakarai
tai turi suprasti“, - sakė E.Kokoity.
Rusija aiškino karinę operaciją Pietų Osetijoje būtinybe apginti
savo piliečius. Gruzija iki tol kelerius metus protestavo prieš
masišką Rusijos pasų išdavimą sukilusių Gruzijos provincijų
piliečiams.
Po karo Rusija dislokavo savo kariuomenę Abchazijoje ir Pietų
Osetijoje.
E.Kokoity manymu, patvirtino šalių susitarimu Rusijos karių
skaičiaus - 3 700 - Piet7 Osetijai mažai, kad ji galėtų jaustis
apginta.
„Tai nepakankamai didelis karių skaičius“, - sakė separatistinės
respublikos lyderis ir pridūrė, kad jai reikia rimtesnės ginkluotės
bei karinės technikos. Drauge E.Kokoity sakė, kad „nenori ir net
negalvoja apie naują karą“, prioritetu nurodydamas stabilumo
sugrąžinimą.
Artėjant karinių veiksmų metinėms Maskva ir Tbilisis vėl ėmė
kaltinti vienas kitą padėties aštrinimu ir gyvenviečių apšaudymu.
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis interviu agentūrai
„Reuters“ atmetė galimybę susigrąžinti buvusias autonomijas į Tbilisio
kontrolę kariniu keliu. Jis pareiškė, kad Vakarai nesuinteresuoti
nauju karu, kuriame dalyvautų Rusija, ir kad Maskva neatsisakė vilčių
pakeisti valdžią Gruzijoje.
Kremliaus sprendimas pripažinti sukilusių Gruzijos regionų
suverenitetą nesusilaukė artimiausių sąjungininkų posovietinėse šalyse
paramos. Rusijos pavyzdžiu pasekė tik toli esanti Nikaragva.