Hirošimos, kur dėl to atominės bombos sprogimo žuvo 140 tūkst.
žmonių, meras Tadatoshi Akiba auštant vadovaudamas
metinių ceremonijai atnaujino savo raginimą per kitą dešimtmetį
atsisakyti 24 tūkst. likusių branduolinių galvučių.
Maždaug 50 tūkst. žmonių, tarp jų „hibakušos“ - tie, kurie
išgyveno šį sprogimą, jų vaikai, politikai ir 59 valstybių bei
Jungtinių Tautų (JT) pasiuntiniai susirinko memorialiniame Taikos
parke netoli tos vietos, kur 1945 metų rugpjūčio 6-ąją nukrito iš
amerikiečių karo lėktuvo „Enola Gay B-29“ numesta atominė bomba.
„Branduolinių ginklų atsisakymas yra ne tik hibakušų, bet ir
didžiosios daugumos šios planetos žmonių ir valstybių valia“, - sakė
T.Akiba, kuris vadovauja tarptautinei organizacijai „Merai už taiką“
(Mayors for Peace).
T.Akiba gyrė B.Obamą už balandį Prahoje pasakytą kalbą, kurioje
jis sakė, kad Jungtinės Valstijos, kaip vienintelė branduolinį ginklą
kada nors panaudojusi šalis, turi „moralinę atsakomybę“ siekti, kad jų
galiausiai būtų atsisakyta.
„Save, didžią pasaulinę daugumą, vadiname „Obamos dauguma“ ir
raginame likusią pasaulio dalį suvienyti jėgas su mumis ir iki 2020
metų eliminuoti visus branduolinius ginklus“, - sakė Japonijos
mietuose esančios Hirošimos meras.
8 val. 15 min. vietos laiku - tiksliai tą minutę, kai 1945-aisiais
nukrito bomba, susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei.
Hirošima buvo akimirksniu sulyginta su žeme, iš karto žuvo ar per
kelis mėnesius mirė 140 tūkst. žmonių.
Trys dienos po Hirošimos subombardavimo, 1945 metų rugpjūčio 9
dieną, amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė
antrą atominę - plutonio - bombą, dėl kurios žuvo dar maždaug 80
tūkstančių gyventojų. Po šešių dienų, rugpjūčio 15-ąją, Japonijos
imperatorius Hirohito paskelbė besąlygišką Japonijos
kapituliaciją, kuria baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
Vyriausybė oficialiai pripažįsta daugiau kaip 250 tūkstančių aukų,
kurie anksčiau ar vėliau mirė dėl šių atakų.
Per ketvirtadienio ceremoniją kalbėjo ir Japonijos premjeras Taro
Aso, kuris išreiškė viltį, kad pasaulis paseks Tokijo
pavyzdžiu stengiantis apriboti branduolinės ginkluotės platinimą.
„Japonija ir toliau laikysis savo trijų nebranduolinių principų ir
ves tarptautinę bendriją branduolinių ginklų atsisakymo ir ilgalaikės
taikos link“, - sakė jis.
Branduolinės atakos metinės minimos tokiu metu, kai regione yra
padidėjusi įtampa dėl gegužę įvykdyto Šiaurės Korėjos požeminio
branduolinio bandymo.
Sekmadienį panaši ceremonija bus surengta Nagasakyje.
Vašingtonas niekada neatsiprašė dėl tų atakų, o aukščiausias savo
poste tebedirbantis JAV pareigūnas, apsilankęs Hirošimoje buvo Atstovų
Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, kuri pernai padėjo gėlių
memorialiniame Taikos parke.
Lėktuvo, kuris numetė bombą ant Hirošimos, įgulos narys Morrisas
Jeppsonas dienraščiui „Mainichi Shimbun“ šią
savaitę sakė manantis, kad tuometinis JAV prezidentas Harry Trumanas
(Haris Trumanas) priėmė teisingą sprendimą.
87 metų M.Jeppsonas teigė, kad B.Obama žengia „klaidingu keliu“ ir
kad jo raginimas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų yra naivus,
rašo laikraštis.
Tuo tarpu T.Akiba išreiškė įsitikinimą, kad pagreitis dėl tikslo
iki 2020-ųjų atsisakyti branduolinių ginklų didėja, ir sakė, kad
„Merai už taiką“ dabar vienija daugiau kaip 3 tūkst. miestų visame
pasaulyje.
Viena JAV įsikūrusi advokatų organizacija pranešė, kad Hirošimoje
bus uždegtas deglas, kuris per 90 valstybių bus nuneštas į Jungtines
Tautas tarptautinei konferencijai dėl branduolinės ginkluotės
neplatinimo, įvyksiančiai kitų metų kovą.