Tai, kas iš pradžių atrodė kaip mažas, atokus konfliktas, greitai
virto karu, padariusiu poveikį visam pasauliui.
To karo metu Rusijos pajėgos nukeliavo toli į Gruzijos teritoriją
atremti gruzinų kariškių bandymo jėga atgauti atsiskyrusią Pietų
Osetiją. Rusų tankai, kariai ir naikintuvai per žaibišką penkių dienų
karą, kuris sukrėtė tarptautinę bendriją, sutriuškino gruzinų pajėgas.
Po metų Rusija vėl patvirtino savo, kaip galios, kurios buvusios
Sovietų Sąjungos erdvėje negalima ignoruoti, statusą.
Atmetusi Vakarų raginimus, Rusija, kurią smarkiai supykdė
Vašingtono pastangos šioje erdvėje didinti JAV įtaką, įtvirtino savo
pozicijas Pietų Osetijoje ir kitoje nuo Gruzijos atsiskyrusioje
teritorijoje Abchazijoje, taip įgydama svarbų atramos tašką
strateginiame Kaukazo regione - naftos ir gamtinių dujų tranzito
koridoriuje.
Tuo tarpu Gruzijos viltys įstoti į NATO, kurias rėmė JAV, buvo
sužlugdytos, ir ji nebeturi galimybių atgauti Pietų Osetijos ir
Abchazijos, kurios sudaro maždaug penktadalį jos teritorijos,
kontrolės.
„Rusija laimėjo, o Vakarų sugebėjimo daryti įtaką įvykiams šiame
regione ribos buvo akivaizdžiai parodytos, - sakė šio regiono
ekspertas Jamesas Nixey iš Londone įsikūrusios
nevyriausybinės organizacijos „Chatham House“. - Rusija tikrai pasiekė
savo tikslą - (teisę) sakyti, kad vis dar yra svarbi regiono žaidėja“.
Tas karas ir jo kvapą gniaužiantis greitis nustebino daugelį.
Tačiau konfliktai dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos ruseno nuo pat
10-ojo dešimtmečio pradžios karų, kai abu regionai atsiskyrė nuo
Gruzijos, o šiuos konfliktus provokuojančią įtampą jaučia jau daug
vietos gyventojų kartų.
Rusija ilgai rėmė separatistines šių regionų vyriausybes, o
Maskvos santykiai su Tbilisiu sparčiai blogėjo nuo 2004 metų, kai į
valdžią Gruzijoje atėjo prezidentas Michailas Saakašvilis, pažadėjęs
nuvesti savo šalį į NATO.
Kai M.Saakašvilis įsakė savo pajėgoms įžengti į Pietų Osetiją,
Rusija rugpjūčio 8 dieną atsakė kontrataka, kuri buvo staigi ir
negailestinga.
Rusijos sausumos ir oro pajėgos išstūmė gruzinų karius iš Pietų
Osetijos, o paskui okupavo dideles Gruzijos teritorijos dalis - ir
prie to regiono, ir Vakarų Gruzijoje, prie sienos su Abchazija.
Ugnies nutraukimu, kuriam tarpininkavo Europos Sąjunga (ES), kovos
baigėsi, o po kelių savaičių Rusija pripažino Pietų Osetijos ir
Abchazijos nepriklausomybę, bet Maskvos pavyzdžiu paskui pasekė tik
Nikaragva.
Dar lieka daug klausimų dėl to, kas pradėjo tą karą, o Gruzija ir
Rusija kaltina viena kitą.
Tačiau aišku tai, kad metai iš metų kovoje su Vakarais dėl įtakos
regione atsitraukti turėdavusi Rusija pasiuntė stiprų signalą, kuris
nusirito per visą tą regioną.
„Buvusias sovietines šalis šis karas išgąsdino, - sakė žurnalo
„Russia in Global Affair“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras
Lukjanovas. - Rusija mano, kad norėdama būti tikrai saugi turi tam
tikru mastu kontroliuoti kaimynines teritorijas“.
Tarptautinė bendrija, ypač - Jungtinės Valstijos, iš pradžių
griežtai smerkė Rusijos vaidmenį tame konflikte. Tačiau po kelių
mėnesių tapo aišku, kad galiausiai konfliktas Gruzijoje daug neigiamų
pasekmių Maskvai neturės.
„Rusija turi būti galia, ir nuo tos realybės negalima pabėgti.
Taip, kai kurie žmonės Vakaruose dėl to pasidarė skeptiškesni, bet
galiausiai Rusija yra žaidėja“, - sakė J.Nixey.
NATO ir Rusija to karo metu įšaldė savo santykius, bet birželį
atnaujino bendradarbiavimą per NATO ir Rusijos tarybą.
Ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis taip pat pagerėjo, kai
Vašingtone į valdžią atėjo prezidentas Barackas Obama,
pažadėjęs „perkrauti“ JAV ir Rusijos santykius.
Tuo tarpu Rusija dėl Gruzijos ir toliau nepaiso Vakarų, telkia
savo pajėgas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, į kurias neįleidžia ES
ugnies nutraukimo stebėtojų.
Be to, Rusija blokavo Jungtinių Tautų (JT) ir Europos Saugumo ir
Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojų misijų Gruzijoje
pratęsimą, taip iš esmės nutraukdama tarptautinį situacijos Pietų
Osetijoje ir Abchazijoje stebėjimą. Šiuos veiksmus pasmerkė Vakarų
šalys.
Gruzija plūdo Rusijos žingsnius, bet beveik nieko nepešė. Šalies
įvaizdžiui tarptautinėje arenoje tas karas, kurį daugelis laikė
neprotinga karine avantiūra, smarkiai pakenkė.
„Šis karas turėjo katastrofiškų padarinių Gruzijai“, - sakė
Tbilisyje įsikūrusio Tarptautinio konfliktų ir derybų centro
direktorius Georgijus Chucišvilis.
„Perspektyvos atkurti jos teritorinį vientisumą buvo atidėtos
neribotam laikui, galbūt - visiems laikams. Gruzijos narystė NATO ir
ES tapo mažiau įmanoma - NATO negali integruoti šalies su užsienio
karinėmis bazėmis jos teritorijoje“, - sakė jis.
Iš tikrųjų, karo padariniai NATO siekia daug toliau nei Gruzija -
jis sustabdė Aljanso plėtrą į rytus, į kitas šalis, tokias kaip
Ukraina, sako analitikai.
„NATO šalys nenori rizikuoti dėl NATO plėtros“, - sakė
F.Lukjanovas.
Tačiau Gruzijai pavyko nustumti baisiausias po karo pasirodžiusias
prognozes: nežlugo nei jos vyriausybė, nei ekonomika.
„Buvo daug žmonių, kurie tikėjosi, kad Gruzija po tokio karinio
pralaimėjimo nusiris į chaosą, - sakė Svante Cornellas, Centrinės Azijos ir Kaukazo instituto tyrimų direktorius. -
Gruzijai sekėsi gerai. Ji pasirodė geriau, nei daugelis tikėjosi“.
Tačiau santykiai su Rusija ir separatistais tebėra įtempti, ir
analitikai sako, kad negalima atmesti dar vieno konflikto paūmėjimo
tikimybės.
Užsienio remiamose ir Ženevoje vykstančiose Gruzijos, Rusijos ir
separatistų derybose pažangos beveik nepadaryta, o nedidelio masto
smurtas nesiliauja.