Energetikos chartija, kurią pasirašė 51 pasaulio valstybė
praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje, siekiama sureguliuoti
santykius tarp dujų ir naftos vartotojų Europos Sąjungos (ES)
teritorijoje. Rusijos manymu, šis dokumentas pažeidžia jos
interesus, nes suteikia Europos kompanijos prieigą prie Rusijos
išteklių, tačiau riboja Rusijos bendrovių prieigą prie Europos
energetikos rinkos.
Šių metų balandį ES priėmė vadinamąjį „energetikos rinkos
liberalizavimo trečiąjį paketą“. Šis planas gerokai apriboja
energijos išteklių gavybos kompanijų galimybes valdyti paskirstymo
tinklus, kas kenkia Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ ambicijoms.
Remiantis minėtu planu, kiekviena šalis turi teisę atsisakyti į
savo vidaus rinką įsileisti vieną ar kitą kompaniją, jei ši
kompanija kelia grėsmę ES valstybių narių energetiniam saugumui.
Rusija pasirašė chartiją 1994 metais, bet jos neratifikavo.
Šių metų balandį V.Putinas chartiją pavadino faktiškai
beprasme. Jo teigimu, šis dokumentas savo vaidmens Rusijos ir ES
tarpusavio santykiuose nesuvaidino. Maždaug tuo pat metu Kremliaus
interneto svetainėje buvo paskelbta Energetikos chartijos
alternatyva. Tačiau ES šiam siūlymui nepritarė.