Organizacija, kurios būstinė įsikūrusi Londone, nurodė, kad
sugebėję grįžti į namus pabėgėliai mėgina iš naujo kurti gyvenimą,
nors regione įtampa toli gražu neatslūgusi, o saugumo padėtis tebėra
trapi.
„Apie 30 tūkst. žmonių, daugiausiai etninių gruzinų, tebegyvena
kaip pabėgėliai, - sakoma šio konflikto metinių proga paskelbtoje
„Amnesty International“ ataskaitoje. - Visuotinis įtampos ir nesaugumo
jausmas daugelį žmonių atgraso nuo grįžimo į namus tęsti normalaus
gyvenimo“.
„Daugelis sugrįžusiųjų susiduria su nauja šio konflikto sukurta
realybe - tikrove, kurioje jie mėgina atkurti savo gyvenimus ir
pragyvenimo šaltinius“, - rašo ataskaitos autoriai.
Praeitų metų rugpjūtį Rusija sutriuškino Gruzijos karinį puolimą,
kuriuo Tbilisis siekė susigrąžinti separatistinę Pietų Osetiją. Pasak
„Amnesty International“, per tą trumpą karą žuvo šimtai civilių
gyventojų, o 192 tūkst. žmonių buvo priversti tapti pabėgėliais.
„Amnesty International“ rekomendavo Rusijos ir Gruzijos
vyriausybėms greičiau užtikrinti sąlygas pabėgėlių grįžimui.
Organizacija taip pat paragino grąžinti į Pietų Osetiją
tarptautinius stebėtojus, taip pat pašalinti nesprogusias bombas,
kurios regione liko po konflikto.
Pietų Osetijos administracija privalo nutraukti išpuolius prieš
etninius gruzinu, naikinti ir plėšti jų namus, sakoma ataskaitoje.
Nepriklausoma komisijas taip pat turėtų ištirti kaltinimus dėl
abiejų konflikto pusių atliktų nusikaltimų, taip pat „nesugebėjimo
užkirsti kelio žudymams, (žmonių) mušimui, plėšimams ir padegimams jų
kontroliuojamose teritorijose“.
„Amnesty International“ pabrėžė, kas nei vienas asmuo iki šiol
nebuvo patrauktas atsakomybėn, nors Rusija ir Gruzija atliko daug
tyrimų.
„Rusijos ir Gruzijos institucijos iki šiol nieko nepatraukė
atsakomybėn dėl rimtų tarptautinės teisės pažeidimų, kurie vyko per šį
konfliktą ir iškart po jo“, - sakoma ataskaitoje.
Įtampa regione neslūgsta
Gruzija ir Rusija penktadienį
mini ginkluoto konflikto pradžios pirmąsias metines, o tarptautinė
bendruomenė tebėra susirūpinusi dėl įtampos ir nestabilumo neramiame
Kaukazo regione.
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis penktadienį dalyvaus
atminimo ceremonijose, kurių metu tylos minute bus pagerbtos karo
aukos, o vakare šalies vadovas kreipsis į tautą.
Nuo Gruzijos atsiskyrusi Pietų Osetija, kuri buvo tapusi
pagrindine praėjusių metų rugpjūčio konflikto arena, taip pat minės
kruvinas metines memorialinėmis eitynėmis, tylos minute ir sukilėlių
lyderio Eduardo Kokoity kalba.
Savaitę iki šios sukakties minėjimo įtampa regione sparčiai
didėjo, o Gruzija ir Pietų Osetiją kaltino viena kitą dėl nedidelių
susišaudymų ir „provokacijų".
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) išsakė susirūpinimą
dėl įtampos eskalavimo ir paragino visas šalis elgtis apdairiai.
Penkias dienas trukęs konfliktas baigėsi šalims pasirašius ES
pasiūlytą paliaubų sutartį, tačiau per jį keli šimtai žmonių žuvo, o
tūkstančiai buvo sužeisti.
Londone įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Amnesty
International" penktadienį nurodė, kad apie 30 tūkst. pabėgėlių iki
šiol negrįžo į savo namus.
Konflikto metinių išvakarėse abi pusės vėl pradėjo kaltinti viena
kitą pradėjus karą.Rusija tvirtina pasiuntusi savo pajėgas į Gruziją, siekdama
apginti Pietų Osetiją nuo Tbilisio puolimo, kurį šis surengė siekdamas
susigrąžinti separatistinę teritoriją.
Gruzija ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje dar kartą pabrėžė,
jog dėl karo reikia kaltinti Rusiją. Tbilisis aiškino nurodęs pulti
Pietų Osetiją dėl „didelio masto Rusijos invazijos".
Ši ataskaita - pirmasis dokumentas, kuriame sutelktos Tbilisio
seniai iškeltos prielaidos dėl šio karo pradžios. joje nurodoma, kad
Rusijos tankų ir šarvuočių kolona į Rokio tunelį, kuris veda į
Gruziją, įvažiavo likus maždaug 20 valandų iki Tbilisio įsakymo
pradėti puolimą.
Tačiau Rusija šią savaitę atsakė savais kaltinimais, o vienas
aukštas Rusijos generolas netgi pareiškė, kad Gruzija savo naikintuvus
paženklino Rusijos atpažinimo ženklais ir pasiuntė juos atakuoti
civilių gyventojų.
Generolas Anatolijus Nogovycinas taip pat rodė žurnalistams
dokumentus, kuriuos esą paliko atsitraukiantys Gruzijos daliniai.
Pasak kariškio, šie dokumentai „aiškiai įrodo", jog Tbilisis „planavo
karą prieš Pietų Osetiją nuo 2004 metų".
Straipsnyje, pavadintame „Rusija ir Gruzija meta savo kozirius",
dienraštis „Kommersant" nurodė, jog Maskva ir Tbilisis yra pasiruošę
paminėti konflikto metines informaciniu karu, kurio taikinys - Vakarų
šalių diplomatai.
„Praėjus metams po rugpjūčio konflikto Rusija ir Gruzija pradėjo
naują karą - šįkart informacinį. Laimės tie, kuriems pavyks
užsitikrinti gerą Vakarų šalių nuomonę", - rašo laikraštis.
Penktadienį minimų metinių išvakarėse Gruzija ir Pietų Osetija
taip pat apkaltino viena kitą dėl kelių nedidelių pasienio susišaudymų
iš minosvaidžių, granatsvaidžių ir kulkosvaidžių. Apie nukentėjusiu
per šias atakas žmones nepranešama.
Europos Sąjunga paskelbė pranešimą, kuriame paragino šalis elgtis
santūriai.Panašų raginimą išsakė JAV prezidentas Barackas Obama ir viceprezidentas Joe Bidenas, kurie šią
savaitę telefonu kalbėjosi su Rusijos ir Gruzijos lyderiais.