Tačiau kai kurie vietos gyventojai sako, kad jiems svarbesnis
saugumas, prekyba ir galimybė bendrauti su giminaičiais nei Pietų
Osetijos nepriklausomybė.
Apgriauto Cchinvalio centre šeštadienį naktį susirinko apie penkis
tūkstančius gyventojų, kai kurie jų laikė rankose žvakes žuvusiųjų
atminimui pagerbti. Karo metinėms gedulo akcija buvo pavadinta
„Atminimo žvakė“.
Šalia aikštės organizatoriai įrengė platų ekraną, kur skambant
muzikai buvo rodomi praėjusiais metais vykusių mūšių ir sukruvintų
taikių gyventojų kadrai, kuriuos keitė buvusios JAV valstybės
sekretorės Condoleezzos Rice, Gruzijos prezidento
Michailo Saakašvilio ir dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos, polemizuojančio su senatoriumi respublikonu Johnu
McCainu, kalbos.
„Aš lenkiu galvą prieš Rusijos ir Pietų Osetijos motinas,
netekusias savo sūnų. Mes atrėmėme priešo agresiją, bet šie vaikinai
niekuo nenusikalto... Eina laikas, bet mūsų atmintyje tebėra gyvi 2008
metų įvykiai“, - sakė Pietų Osetijos prezidentas Eduardas Kokoity.
Pietų Osetija de facto atskilo nuo Gruzijos per kruviną pilietinį
karą dešimtojo dešimtmečio pradžioje. 2008 metų rugpjūtį Tbilisis jėga
mėgino atkurti šios teritorijos kontrolę, bet buvo priverstas
trauktis, kai į nepripažintos respublikos teritoriją buvo įvesta
Rusijos kariuomenė. Gruzijos valdžia sako, kad karą išprovokavo
Rusija.
Maskva sustabdė kariuomenės ėjimą į Gruzijos gilumą tik tada, kai
tai padaryti paragino Europos Sąjunga (ES) ir JAV, o po to,
nepaisydama Vakarų prieštaravimų, pripažino Pietų Osetijos ir kitos
buvusios Gruzijos autonomijos - Abchazijos - suverenitetą ir įsteigė
jų teritorijose karines bazes. Regionų nepriklausomybę po Rusijos
pripažino tik tol esanti Nikaragva, bet kol kas neužmezgė su jomis
diplomatinių santykių.
Gruzija pavadino konfliktą savo teritorijos okupacija, o Pietų
Osetijos vadovybė apkaltino Tbilisį mėginus vykdyti genocidą.
„Saakašviliui ir visam jo nusikalstamam režimui būtina
prisipažinti nusikaltus Pietų Osetijos liaudžiai. Kad būtų atkurti
santykiai tarp mūsų tautų, būtina pripažinti Pietų Osetijos ir
Abchazijos nepriklausomybę“, - sakė E.Kokoity žurnalistams šeštadienį
per Genocido muziejaus Cchinvalio centre atidarymą.
Muziejus įsteigtas sugriautame gyvenamajame name, kur ant sienų
pakabintos sužeistų gyventojų ir sugriautų pastatų nuotraukos, o ant
grindų guli raketų ir sviedinių skeveldros.
Daugelis Cchinvalio pastatų iki šiol apgriauti, varteliuose žioji
skeveldrų išmuštos skylės, o kaimų keliuose tebėra sprogimų duobių.
kai kurie privačių namų savininkai daro remontą.
Per konfliktą mažiausiai 390 žmonių žuvo ir daugiau kaip 100
tūkst., iš kurių dauguma - etniniai gruzinai - buvo priversti palikti
savo namus, sakoma žmogaus teisių gynimo grupės „Amnesty
International“ pranešime, išplatintame penktadienį.
Kovinė parengtis
Rusijos ir Gruzijos valdžios, artėjant konflikto metinėms, kaltino
viena kitą rengiant provokacijas ir telkiant karines jėgas prie
sienos.
„Gruzijos ginkluotosios pajėgos, jos karinis potencialas kur kas
didesni nei iki 2008 metų rugpjūčio, bet pas mus padėtis dabar
visiškai kitokia. Čia mūsų prašymu yra Rusijos karinių bazių. Jos yra
patikimos taikos ir stabilumo garantės“, - sakė E.Kokoity žurnalistams
šeštadienį, atsakydamas į klausimą apie naujo karinio konflikto
galimybes.
Pasak Rusijos karinės bazės vado Aleksandro Šušukino, be
pasieniečių ir kitų jėgos žinybų darbuotojų, Pietų Osetijos
teritorijoje nuolat yra apie 2 tūkst. Rusijos karių.
„Bet kuris agresorius, esantis gretimoje teritorijoje, mus stebi,
mato mūsų kovinę parengtį ir daro išvadas. Bent jau mes to tikimės“, -
sakė A.Šušukinas, rodydamas žurnalistams Cchinvalio įgulą.
„Tegul rusai stovi“
Pietų Osetijos gyventojai, išgyvenę savo namuose apšaudymus ir
bombardavimus, sveikina Rusijos kariuomenę savo respublikoje,
tikėdamiesi, kad tai padės išvengti karinio konflikto pasikartojimo.
„Mes dabar jaučiame, kad čia yra jėga, kuri mus gina“, - sakė
agentūrai „Reuters“ 36-erių metų mišraus gruzinų ir osetinų kaimo
Arknečio gyventoja Irma Tevilova.
„Tegu čia rusai stovi. Jeigu ne rusai, tai jie mus ...mūsų čia iš
viso nebebūtų“, - sakė Pietų Osetijos Chetagurovo kaimo gyventojas
Alanas Gečovas, buvęs per konfliktą savanoriu. Dabar jis dirba
statybos vykdytoju Cchinvalyje.
Siena tarp Pietų Osetijos ir Gruzijos tebėra uždaryta iš abiejų
pusių.
„Mes verkiame, nes seniai savo giminaičių nematėme, tik telefonu
pasikalbame“, - sakė agentūrai „Reuters“ 75 metų Ania Gogičeva.
„Pas mus svarbiausia problema dabar, kad keliai būtų atidaryti.
Prekybos nėra, aš savo sesers ir seserėčios jau taip ilgai nemačiau...
Sesuo, eidama pas mus per kalnus, postus turėjo apeiti, penkis
kilometrus ėjo mišku“, - sakė gruzinas Nikolajus, gyvenantis Arknečio
kaime.
„Tegul jie susitaria“
Arknetyje, kur gyvena osetinai ir gruzinai, nevyko aktyvių kovinių
veiksmų, ir kaimo gyventojai sako, kad tarpnacionalinės nesantaikos
tarp jų nėra. Gretimas Avnečio kaimas, kur iki konflikto gyveno
gruzinai, visiškai sudegintas ir apleistas.
Chetagurovo centre esančios sugriautos mokyklos pastato pusėje
sienos matyti tanko šūviu pramušta skylė. Alanas Gečojevas įeina į
pastatą, rodo nesprogusią miną, raketų ir sviedinių skeveldras.
„Jie mus iš viso norėjo sunaikinti. Operacija buvo tokia, kad čia
nebeliktų nieko. Kai tave ir tavo tautą nori sunaikinti, kokie gali
būti taikūs santykiai? ... Su tokiais kaimynais jokių klausimų
negalima normaliai spręsti ... Žinoma, reikia į Rusiją stoti“, - sako
A.Gečojevas.
E.Kokoity interviu „Reuters“ sakė, kad regionas gali įeiti į
Rusijos sudėtį po referendumo.
Tačiau kai kurie respublikos gyventojai sako, kad jiems ne taip
svarbus suverenitetas, kiek galimybė gyventi taikiai.
„Yra vis viena, likti nepriklausomiems ar su Rusija. Rusija ir
taip dabar mums padeda, gina“, - sako Cchinvalio gyventojas osetinas
Sergejus.
„Mums vis viena su kuo būti, - svarbiausia - kad giminaičiai mus
galėtų lankyti...Tegu jie ten susitaria, kad taika pas mus būtų, kad
visi drauge gyventume“, - sako A.Gogičeva.