Kadangi nesimato jokio V.Putino varžovo, o ilgalaikis Rusijos
vystymo planas apima laikotarpį iki 2020 metų ir dar ilgiau, daugelis
sako, kad V.Putinas valdžioje gali likti dar dešimtmečiui, nebent imtų
veikti kokie nors nenumatyti išorės veiksniai.
„Dėl vieno dalyko galite būti tikri. Nebus visai jokių pakeitimų
dėl jo įtemptos darbotvarkės. Dabar sunkus metas kalbant apie krizės
valdymą, socialinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Jis dirbs
labai sunkiai“, - telefonu sakė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ekonominė situacija V.Putinui buvo palanki beveik visą jo valdymo
laikotarpį, kai jis nuo 1999-ųjų rugpjūčio buvo premjeras,
2000-2008-aisiais - prezidentas, o paskui - vėl premjeras. Tai lėmė
didelė Rusijos eksportuojamų gamtinių dujų, naftos ir metalų kaina.
Tačiau politikos analitikai ir diplomatai taip pat priskiria jam
nuopelnus dėl tvarkos atkūrimo šalyje, kuriai grėsė žlugimas, kai jis
1999-ųjų rugpjūčio 9-ąją buvo paskirtas ketvirtuoju per metus ir
penkis mėnesius prezidento Boriso Jelcino premjeru.
V.Putino jubiliejus valdžios viršūnėse yra dingstis analitikams
Rusijoje ir Vakaruose pasiginčyti dėl to, kuo tapo Rusija, vadovaujama
nacionalinio lyderio, kuriam daug kas pranašauja sugrįžimą į
prezidentus.
Rankinis režimas
V.Putinas priėmė valdžią iš senstančio B.Jelcino, o likus nedaug
laiko iki antrojo prezidentavimo laikotarpio pabaigos įspėjo, kad šalį
reikia dar 15-20 metų valdyti „rankiniu režimu“.
56-erių metų V.Putino, pakeitusio Kremlių į vyriausybės rūmus,
šalininkai mano, jog jo nuopelnas yra tai, kad buvo sustiprinta
prezidento valdžia, nutrauktas karas Čečėnijoje, išaugo gyventojų
pajamos ir Rusijos statusas pasaulio arenoje.
Kritikai pažymi, kad pasaulinė krizė apnuogino žaliavomis
pagrįstos ekonomikos sistemos problemas ir valstybės valdymo
efektyvumą. Jie mano, kad V.Putinas praleido galimybę ją modernizuoti,
o artimi Kremliui asmenys turtėjo, turėdami privilegijų naudotis
ištekliais tuo metu, kai prezidentas palaimino kuro ir energetikos
komplekso ir kitų pelningų šakų kontrolės perėmimą į valstybės rankas
ir ėmė kontroliuoti rinkimus bei visas valdžios struktūras.
„Daug kas įvyko nuo to laiko, kai Putinas buvo paskirtas
(laikinuoju ministru pirmininku) 1999 metų rugpjūtį, bet
akivaizdžiausia yra tai, kad Rusija po nestabilaus, bet beveik
demokratiško dešimtojo dešimtmečio perėjo prie autoritarinės ir
kontroliuojamos iš centro valstybės valdymo struktūros“, - rašo
Peteris Zeihanas iš JAV analitinio centro
„Stratfor“.
Oponentai premjerui daro priekaištus už korupcijos suklestėjimą,
spaudos kontrolę, infliaciją, susipriešinimą su kaimynais ir Vakarais,
taip pat investicijų klimato sugriovimą „Jukos“ byla.
V.Putinas nepažeidė konstitucijos, kaip kad jį ragino daugelis
gerbėjų, ir nesutiko būti renkamas trečiajam laikotarpiui. Tačiau jis
parekomendavo balsuoti už savo statytinį Dmitrijų Medvedevą rinkimuose
su ribotu kandidatų skaičiumi.
Rudens maratonas
Daugiau kaip metus būdamas prezidento poste D.Medvedevas neįtikino
daugelio politinės scenos stebėtojų, kad jis yra svarbiausias Rusijos
veikėjas. Jo populiaresniam partneriui valdančiame tandeme dabar
iškilo dilema: sugrįžti į Kremlių ar leisti valdžios perėmėjau valdyti
toliau, mano analitikai.
V.Putinas pranešė Japonijos žurnalistams, kad sprendimą dėl
kandidato priims jis ir D.Medvedevas, atsižvelgdami į tai, ar
efektyviai dirbo tandemas esant krizei.
„Eis į rinkimus 2012 metais ar neis - tai svarbiausias politikos
proceso momentas. Nuo to priklauso daug dalykų, ir priklauso, kaip
elgsis elitas“, - sakė Maskvos valstybinio universiteto socialinių
problemų instituto direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Badovskis.
Analitiko nuomone, tai gali paaiškėti rudenį po prezidento
Medvedevo ataskaitos ir Putino kalbos jo kontroliuojančios parlamentą
partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime lapkritį: „Sprendimas bus
priimamas ... galbūt jau šį rudenį“.
Valstybės kontroliuojama federalinė televizija buvusį KGB
pulkininką pateikia palankiai.
Neseniai parodyti siužetai, kuriuose V.Putinas demonstruoja
apnuogintą raumeningą liemenį, plaudamas per Sibiro upę peteliške ir
raižytą vietove vairuodamas visureigį ir jodamas žirgu, sukėlė
įtarimų, ar neprasideda agitacinė kampanija artėjant rinkimams.
Valstybiniai kanalai išsamiai nušvietė, kaip V.Putinas batiskafu
nusileido į Baikalo gelmes ir rūpinosi baltuoju delfinu, kuriam
premjeras, apsirengęs naro kostiumu, pats pritvirtino migracinį
jutiklį.
Politikas jaunai atrodo ir demonstruoja savo sveikatą. „Aš manau,
jog akivaizdu, kad prasidėjo Putino asmeninė viešųjų ryšių kampanija“,
- sako D.Badovskis, bet neskuba su išvada dėl rinkimų potekstės.
„Ši kampanija turi ir akivaizdžiai praktinių uždavinių, susijusių
su populiarumo ir pasitikėjimo Putinu palaikymu esant krizei. Tai ir
Pikalevas, ir žygis į prekybos centrą“, - priminė analitikas premjero
pastarąsias akcijas ginti liaudį nuo krizės siaubo.
Ramybės šaltinis
Iždo ištuštėjimas gali sukelti nestabilumą, bet V.Putinas žada,
kad socialinės išlaidos nemažės, net jeigu tam Rusijai reikės vėl
lįsti į skolas. Apklausos rodo, jog rinkėjai tiki, kad V.Putinas
sugebės įveikti krizę, tačiau kai kurie mano, kad jis yra savo
sistemos įkaitas, įsigijęs nemažai priešų.
„Putinas daugiau nebenori valdžios, o nori ramybės ir džiaugsmo.
Bet likti valdžioje jam - kapitalų, o galbūt laisvės ir gyvybės
išsaugojimo klausimas. Jis yra to įkaitas“, - mano dirbančio Rusijoje
stambaus Vakarų banko vadovas, pageidavęs , kad „Reuters“ neskelbtų jo
pavardės.
„Tandemo sumanymas nedavė rezultatų, kurių tikėjosi pati viršūnė“,
- rašo savo tinklaraštyje politologas Aleksandras Morozovas.
„Kitaip sakant, Putino projektas nepavyko. De facto mes esame
tiesiog „trečiojo laikotarpio“ zonoje“, - pridūrė jis.
D.Medvedevas, kuris turi būti dėkingas V.Putinui už karjerą
Kremliuje, neatskleidžia savo planų po prezidentavimo. Kovą į britų
visuomeninio transliuotojo BBC klausimą, ar balotiruosis trečiajam
laikotarpiui, D.Medvedevas atsakė, kad „pirmiausia norėtų užbaigti
šį“.
V.Putinas neabejoja partneriu: tai esąs „labai padorus žmogus,
kuris žiūrės ir į savo politinę ateitį atsižvelgdamas į šalies
interesus“.
Didelis populiarumas
Naujas JAV lyderis Barackas Obama neseniai
apsilankęs Maskvoje, pagyrė Maskvos liberalius siekius, bet du kartus
apsiriko, pavadindamas Rusijos prezidentu V.Putiną.
Nors pasaulinė ekonomikos krizė apkarpė žaliavų kainas ir sustabdė
užsienio paskolas Rusijos kompanijoms, sukeldama didžiausią šalies
recesiją nuo pat V.Putino atėjimo į valdžią, visuomenės apklausų
rengėjai sako, kad V.Putino populiarumas beveik nepasikeitė.
„Rusijoje politikai vertinami vadovaujantis kitokiais kriterijais
nei Vakaruose, - sakė Kremliaus elito ekspertė Olga Kryštanovskaja. -
Vakaruose svarbu veiksmingumas, bet čia svarbiausias dalykas yra jėgos
įspūdis, o rusams Putinas yra labai stiprus“.
Nepriklausomas Levados centro sako, kad premjero darbui vis dar
pritaria 78 proc. rusų - tik 10 proc. mažiau nei iškart po Rusijos ir
Gruzijos karo praėjusiais metais, kai V.Putinas šiuo atžvilgiu pasiekė
rekordą.
Ir toks populiarumas stebimas tokiu metu, kai nedarbas gegužę
padidėjo daugiau kaip 50-čia proc. iki 6,5 mln. žmonių, o ekonomika
pirmąjį šių metų ketvirtį susitraukė beveik 10-čia procentų.
„Krizė, žinoma, paveikė pasitikėjimą Putinu, bet nepakeitė jo iš
esmės“, - sakė Levados centro direktorius Levas Gudkovas.
„Net jei ekonominė situacija blogės, Putinas turi žmonių kantrybės
ir pasitikėjimo rezervą, kuris tvers tikriausiai dar pusantrų metų.
Krizė Rusijoje rutuliojasi gana lėtai, ir žmonės turėjo laiko prie jos
prisitaikyti“, - sakė jis.
Paklaustas, ar rusai gali tikėtis dar 10-ies V.Putino valdymo
metų, premjero atstovas D.Peskovas atsakė, jog „paprasčiausiai negali
atsakyti į šį klausimą“.
„Niekada iš jo negirdėjau jokių užuominų, kad jis nori trauktis.
Tačiau taip pat niekada negirdėjau jokių konkrečių užuominų apie
ateitį“, - pridūrė atstovas.