Agentūrai „Interfax“ Ukrainos ambasada pranešė, kad jos
darbuotojas išvyko iš Maskvos „be jokių prieštaravimų ir konfliktų“,
vykdydamas Rusijos rekomendacijas dėl jo įgaliojimų nutraukimo
atsakant į analogiškus Kijevo veiksmus.
Liepą Ukrainos valdžios atstovai rekomendavo išvykti iš šalies
Rusijos ambasados Kijeve patarėjui Vladimirui Lysenkai, kuris kuravo
Juodosios jūros laivyno klausimus.
Maskva ir Kijevas taip pat apsikeitė reikalavimais atšaukti
Ukrainos generalinę konsulę Peterburge Nataliją Prokopovič ir Rusijos
generalinį konsulą Odesoje Andrejų Gračiovą.
Po kiek laiko abi šalys atšaukė savo sprendimus dėl šių diplomatų.
Vis dėlto reikalavimą dėl V. Lysenkos Rusija įvertino kaip
„atvirai prieš Rusiją nukreiptą žingsnį, kenkiantį Rusijos ir Ukrainos
santykiams“.
Savo ruožtu Kijevas Maskvos sprendimą dėl I.Beriozkino pavadino
„neadekvačiu žingsniu“.
Savo poziciją Ukraina aiškino tuo, kad palikti šalį buvo pasiūlyta
tiems diplomatams, kurių veikla „darė žalą nacionaliniam saugumui“.
Ukrainos URM pareiškime buvo nurodyta, kad „kai kurie Rusijos
ambasados Ukrainoje darbuotojai ir generalinis konsulas Odesoje
užsiima veikla, kuri neatitinka jų diplomatinio statuso“.
Maskva tokį sprendimą pavadino nemotyvuotu.
„Nebuvo pateikta nė vieno fakto, nes jų paprasčiausiai nėra“, -
Ukrainos veiksmus komentavo Rusijos užsienio reikalų ministras
Sergejus Lavrovas.
Diplomatinis skandalas kilo po kelių Rusijos karinių automobilių
kolonų sulaikymo Sevastopolyje, remiantis tuo, kad jos važiavo be
suderinimo su Ukrainos valdžia.
Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės Sevastopolyje nuomos laikas
baigiasi 2017 metais, ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka,
remiantis šalies siekį įstoti į NATO, pareiškė neketinąs pratęsti
nuomos sutarties.
Šiuo metu Sevastopolis yra pagrindinė Rusijos KJL bazė Juodojoje
jūroje, ten yra daug ginklų atsargų ir, pasak specialistų, svarbiausi
jo žvalgybos infrastruktūros objektai.