Pajėgos kovai su terorizmu ir kitomis grėsmėmis steigiamos
Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), kurios narės, be
Rusijos ir Baltarusijos, yra Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas,
Armėnija ir Uzbekistanas. Pastarasis, kaip ir Baltarusija, kol kas
neprisijungė prie KORP.
Pastaruoju laiku vykstant krizei ir Minskui suartėjant su Vakarais
sąjunginės Rusija ir Baltarusija išgyveno virtinę prekybos karų. Kai
Rusija laikinai uždraudė importuoti baltarusiškus pieno produktus,
A.Lukašenka birželį neatvyko į KSSO susitikimą Maskvoje, kur buvo
pasirašyti dokumentai dėl KORP steigimo.
„Už ką turi žūti mūsų vaikinai? Už tai, kad Baltarusija į Rusijos
rinką neįleidžiama? Arba už tai, kad už energetikos išteklius iš
Kazachstano, Rusijos pašėlusius pinigus turime mokėti? - cituoja
prezidento žodžius vietos informacijos agentūros. - Jeigu mes ketiname
žūti vienas už kitą, tai neužvažiuokime vienas ant kito, gyvenkime
kaip vienoje valstybėje“.
A.Lukašenka sakė, kad jis informavo apie šią poziciją partnerius
neformaliame KSSO susitikime Kirgizijoje rugpjūčio pradžioje.
Minskas sako, kad šiandien sunku jam parduoti Rusijos rinkoje kai
kurias prekes, tarp jų žemės ūkio techniką. Pagal pirmojo pusmečio
rezultatus, eksportas į Rusiją sumažėjo beveik perpus, palyginti su
tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Kaip praneša agentūros, A.Lukašenka pažymėjo, kad Minskas prisijungs prie „Rusijos NATO“, „jeigu tai bus naudinga“.
Pasak jo, atsisakymas dalyvauti KSSO birželio susitikime
„nereiškia, kad mes nepritariame integracijos procesams, tarp jų
karinėje ir politinėje srityje.