Porinkiminės Eurobarometro apklausos duomenims, 28 proc. iš
rinkimuose nedalyvavusių respondentų teigė, jog nebalsavo, nes
nepasitiki politika, po 17 proc. savo pasyvumą aiškino nesidomėjimu
politika ir tuo, jog balsavimas nieko nekeičia.
10 proc. apklaustųjų teigė, kad jų pasyvumą nulėmė informacijos
apie ES, EP ir rinkimus neturėjimas, 9 proc. - nesidomėjimas ES
reikalais, 8 proc. - nepasitenkinimas EP, kaip institucija, 6 proc. -
rinkimų kampanijų trūkumas.
47 proc. balsavusių respondentų teigė, kad tai darė iš pilietinės
pareigos, 40 proc. jų balsavo, nes nuolat dalyvauja rinkimuose, 24
proc. balsavusių apklaustų asmenų aiškino, kad balsavo, nes norėjo
paremti politinę partiją,
kuriai jie prijaučia, 9 proc. norėjo paremti vyriausybę.
Dešimtadalis dalyvavusiųjų rinkimuose tvirtino, jog balsavo
norėdami išreikšti savo nepasitenkinimą, 5 proc. - norėdami nubausti
vyriausybę.
Beveik penktadalis (19 proc.) apklaustųjų aiškino balsavę, nes
manė, kad jų balsas EP rinkimuose gali ką nors pakeisti,
16 proc. - nes jie yra už ES, 13 proc. - nes jaučiasi ES
piliečiais, 5 proc. - nes domisi ES reikalais, 5 proc. - nes manė, kad
per rinkimų kampaniją gauta informacija juos įtikino eiti balsuoti.
Apklausoje pažymima, kad trečdalį rinkimuose nedalyvavusių asmenų
sudaro apsisprendžiantys paskutinę minutę: jie nusprendžia neiti
balsuoti prieš kelias savaites ar dienas iki rinkimų, arba netgi tą
pačią dieną, kai vyksta rinkimai.
Vidutinis rinkėjų aktyvumas rinkimuose siekė 43 proc. Užfiksuota,
kad rinkėjų aktyvumas padidėjo aštuoniose šalyse, kitose aštuoniose
jis nepakito, o 11 šalių, įskaitant ir Lietuvą, labai smarkiai
sumažėjo.
Lietuvoje rinkėjų aktyvumas siekė 20,98 proc. ir lyginant su
2004-aisiais (48,38 proc.) sumažėjo labiausiai visoje Europos
Sąjungoje. Lietuva užėmė antrą vietą pagal neatėjusių balsuoti skaičių
- 79 proc. Slovakijoje šis skaičius siekė 80,4 proc., Lenkijoje - 75,5
proc.
Tuo tarpu Estijoje rinkėjų aktyvumas padidėjo 17 proc., Latvijoje
- daugiau nei 12 proc., o Lenkijoje - daugiau 3 proc.